Darbietė V. Baltraitienė, išklausiusi pienininkų skundų, dar šių metų vasario 19 d. Seime pateikė „Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą“. Nesulaukęs valdžios pritarimo įstatymo projektas nusėdo į stalčių, tačiau dabar skubiuoju būdu dedamas prieš įstatymų priėmimu atsakingų asmenų akis.
Ketvirtadienį Seime įstatymo projektą svarstys Kaimo reikalų komitetas. Įstatymo projektas nėra gavęs Vyriausybės išvados, nes V. Baltraitienė pasiūlymą parlamentui pateikė kaip Seimo narė. Galutinis įstatymo projekto svarstymas Seime numatytas kitą savaitę.
Įstatymu siūloma nustatyti tokią tvarką, kad pieno perdirbėjai pirkti žalią pieną iš kitų valstybių galėtų tik tokiu atveju, jei nesuperkamas visas Lietuvoje pagamintas pienas.
Be to, numatoma, kad pieno supirkėjai negalėtų su ūkininkais nutraukti sutarties nepranešus anksčiau kaip prieš 30 d. Draudžiama to paties tipo pieną supirkinėti skirtingomis kainomis, esant skirtingai pieno gamintojo padėčiai.
Taip pat priėmus įstatymą pieno supirkėjai negalėtų nepagrįstai mažinti pieno supirkimo kainų.
Projekte taip pat nurodoma, kad Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms draudžiama tiekti pieno gaminius Lietuvos rinkai, pagamintus iš žalio ar koncentruoto pieno, pirkto kitose valstybėse.
Norima, kad Lietuvos įmonių pagaminti pieno gaminiai, teikiami į Lietuvos rinką, būtų ženklinami, nurodant, kad pieno gaminiai yra pagaminti iš lietuviško žalio pieno.
Įstatymo projekte numatyti ribojimai ir pieno gaminių pardavėjams: įrašyta, kad pardavėjams draudžiama taikyti didesnį nei 10 proc. punktų prekybininių antkainių (skirtumas tarp pieno perdirbimo įmonių pardavimo kainos ir prekybos įmonių mažmeninės kainos be PVM) sumą būtiniausiems pieno produktams.
Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė argumentuoja, kad Lietuvoje susiformavusi žemės ūkio struktūra yra labai nepalanki pieno gamintojams. Ji mini, kad pieno gamintojai yra gana smulkūs ir nekooperuoti, todėl atskiras pieno pardavėjas neturi didelės derybinės galios, o pieno sektoriuje susiformavusi ryški oligopolinė struktūra.
„Be to, pasitaiko atvejų, kad žalio pieno pirkėjai, turėdami dominuojančią galią rinkoje, atsisako pirkti žalią pieną iš kooperatinių įmonių statusą turinčių ūkio subjektų – pieno pardavėjų, tuo tarpu žalią pieną importuoja iš kaimyninių valstybių, arba kooperatinėms įmonėms taiko mažesnes žalio pieno kainas negu atskiram žalio pieno pardavėjui, kuris parduoda ženkliai mažesnį pieno kiekį. Tokiu būdu žalio pirkėjai pažeidžia konkurencijos sąlygas. Skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymas atskiriems ūkio subjektams neleidžia plėtotis kooperacijai pieno sektoriuje“, - aiškinamajame rašte teigia politikė.
Būtent į tai atsižvelgdama V. Baltraitienė siūlo jau minėtą įstatymo projektą.
Neapgalvojo pasekmių?
Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas įspėja, kad kai kurios įstatymo projekto nuostatos prieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams ir gali virsti didelėmis baudomis Lietuvai.
„Problema kyla iš to, kad Lietuvoje yra mažai kooperatyvų, daug pavienių pieno gamintojų ir jie neturi derybinės galios su subjektais, kurie perka pieną, tai, mūsų supratimu, esant tokiai problemai, reikėtų stiprinti derybinę galią, kad ūkininkai jungtųsi į kooperatyvus ir tada jie turėtų didesnius kiekius (pieno – red.), o kas turi didesnius kiekius, gali parduoti didesne kaina, - kalbėjo pašnekovas. - O dabar siūlomas įstatymas, kuris, mūsų supratimu, neturi nieko bendro su aiškinamajame rašte nurodytomis priežastimis“.
E. Šatas teigė, kad Konkurencijos tarybos nuomone, ne visi projekto straipsniai yra ydingi. Pavyzdžiui, pasiūlymas, kad pieno supirkėjai negalėtų nutraukti sutarties su ūkininkais ar pakeisti sąlygų neįspėję prieš 30 d., atrodo logiškas.
Pasak Konkurencijos tarybos atstovo, Europos Sąjungos narė tokios politikos taikyti negali. Be to, pasiūlymas gali pažeisti ir Lietuvos teisės aktus.
Apie tai, vertindami įstatymo projektą, griežtai yra pasisakę Seimo Teisės departamentas bei Europos teisės departamentas.
Pavyzdžiui, Seimo Teisės departamentas pažymi, kad kai kurie draudimai gali pažeisti Konstitucijoje įtvirtintus principus dėl ūkinės veiklos, sąžiningos konkurencijos, lygiateisiškumo.
„Minėtais projekte dėstomais siūlymais ne tik draudžiama susitarti dėl vienos iš sutarties sąlygų (kainos), tačiau apskritai atimama teisė savarankiškai nuspręsti, ar sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti – įtvirtinamas draudimas iš kitų valstybių tiekėjų įsigytų žaliavų pagamintą produkciją realizuoti Lietuvoje“, - minima departamento išvadoje.
Gresia ES baudos
Tuo metu Europos teisės departamento išvada įspėja, kad Europos teisės pažeidimai gali Lietuvai atnešti dideles baudas.
Departamentas kelia klausimą, kodėl atskiro įstatymo prireikė būtent pieno sektoriui. Jų nuomone, žemės ūkio ministrė pakankamai nepagrindė, kodėl pieno rinka turėtų būti pripažinti ypatinga ūkio sritimi.
Taip pat pabrėžiama, kad įstatyme numatomas draudimas pirkti pieną iš kitų šalių, kol jo dar yra Lietuvoje, o šalys nėra įvardytos kaip trečiosios, todėl sudaroma prielaida, kad įstatymu bus ribojamas laisvas prekių judėjimo Europos Sąjungoje principas. Taip pat įstatymo nuostatomis ribojamas laisvų derybų dėl kainų principas.
„Jeigu būtų tokia sąlyga numatyta (pirkti pieną iš kitų šalių – red.), tai labai didelė tikimybė, kad ji pažeistų Europos Sąjungos sutartį. Iš kitos pusės – vartotojui taip pat negerai. Nes jei sukyla superkamo pieno kainos, tai vartotojas patirtų žalą“, - komentavo Konkurencijos tarybos atstovas E. Šatas.
Konkurencijos tarybos nario manymu, V. Baltraitienės pasiūlymą įtariai turėtų įvertinti ir patys ūkininkai: „Išeina taip, kad sudaromos šiltnamio sąlygos vietiniams gamintojams, tačiau jei atsitiktų taip, kad po kažkurio laiko tas draudimas būtų panaikintas, tai jie (Lietuvos ūkininkai – red.) visu aštrumu susidurtų su konkurencija iš aplinkinių ūkininkų. Lietuvos ūkininkai per tą laiką neturėtų paskatų didinti efektyvumo, nes turėtų teritorinę apsaugą“.
E. Šatas paminėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad kvotų sistema pienui ES yra panaikinta, Europos ūkininkai yra tikrai pasiruošę plėstis į kitų šalių rinkas.
„Mūsų supratimu, orientacija turėtų būti į ilgalaikius tikslus, kad mūsų pieno gamintojai po kurio laiko būtų gyvybingi ir konkurencingi. O dabar, jei mes norime sudaryti šiltnamio sąlygas trumpoje perspektyvoje, tai nėra tinkama priemonė“, - pridėjo pašnekovas.
Konkurencijos tarybos atstovas taip pat paminėjo, kad Europos Sąjungoje nėra tokio precedento, kur įstatymų ūkio subjektams būtų nustatyta teritorinė apsauga.
E. Šatas kritikuoja ir V. Baltraitienės pasiūlyme įrašytą nuostatą dėl draudimo nepagrįstai mažinti pieno supirkimo kainas.
„Kas yra kainos sumažinimo pagrįstumas? Rinkos ekonomikoje aš galiu sugalvoti mažinti savo perkamų žaliavų kainą, nes noriu, tarkime, pasididinti pelno maržą. Rinkos ekonomikoje tai yra visai normalu. Šiuo atveju, jei mums priskiriama ši funkcija (kontroliuoti, kodėl mažinama supirkimo kaina – red.), įmonė kreipiasi į mus ir sako, kad nori pasididinti maržą, tai nėra teisės akto, kuris nustatytų aplinkybes, kurios būtų laikomos pagrįstomis. Tai nebent pats įstatymas numatytų, kad galimas mažinimas dėl konkrečių priežasčių“, - kalbėjo pašnekovas.
Būtent susiklosčius tokioms aplinkybėms, Konkurencijos tarybos atstovo nuomone, pieno gamintojai galėtų daugiausia laimėti burdamiesi į kooperatyvus.
Sako, kad kooperatyvai neveikia
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas supranta teisininkų ir Konkurencijos tarybos atstovų argumentus, tačiau teigia, kad nors kažką reikia daryti.
Pasak jo, nors teisininkų komentarai suprantami, A. Stančikas įsitikinęs, kad Europa neprieštarautų, jog Lietuva nori išsaugoti sektorių.
„Kitas dalykas, kad apie tai aktyviai kalbama Europoje. Man tenka dalyvauti įvairiose konferencijoje, kur kalbama apie nesąžiningą didžiosios prekybos elgesį. Šioje vietoje mes, be abejo, gal kažką pažeidžiame, bet tai būtų precedentas ir Europai, nes dabar visi kalba apie tai, bet niekas nieko nedaro“, - komentavo Žemės ūkio rūmų pirmininkas.
A. Stančikas tiki, kad įstatymą reikėtų priimti, o vėliau jau bus galima jį tobulinti.
„Nes jei mes tik kalbėsime ir nieko nedarysime, situacija bus tik dar sudėtingesnė“, - kalbėjo pašnekovas.
Paklaustas, kodėl pieno gamintojai nededa savo vilčių į geresnes derybines pozicijas stiprinant kooperatyvus, Žemės ūkių rūmų atstovas teigė, kad esama patirtis rodo, jog kooperatyvai Lietuvoje neveikia taip, kaip turėtų.
„Šiandien jų niekas negina. Perdirbimo įmonės kooperatyvus mato kaip konkurentus. Kooperatyvas įsigyja transportą, tampa mobilus ir perdirbimo įmonės daro viską, kad kooperatyvai iširtų“, - pasakojo A. Stančikas. Pasak jo, 2012 m. kooperatyvams kainos supirkimo nukrito 20-30 proc., o kitiems pieno gamitnojams 8-12 proc.
Mato rinkėjų vaikymąsi
Politologas Ramūnas Vilpišauskas, paprašytas pakomentuoti, kodėl Žemės ūkio ministrės įstatymas į Seimą pateko be Vyriausybės pritarimo, teigė įžvelgiantis rinkėjų dėmesio prieskonį.
Pasak jo, įstatymas visgi įvestų apribojimus rinkos vartotojams, o dėl to tikriausiai nukentėtų vartotojai.
„Tokių iniciatyvų yra ir anksčiau buvę, bet dažniausiai jos arba būdavo sustabdomos Seime, arba, sakykime, prezidentas Valdas Adamkus yra vetavęs panašaus pobūdžio įstatymus, kurie siekė reguliuoti kainas, nustatyti ribas ar reguliuoti rinkos dalyvių santykius“, - tęsė politologas.
Paklaustas, kiek politikams yra svarbu bendrame rinkėjų kontekste ūkininkų balsai, R. Vilpišauskas teigė: „Lietuvos ir daugelio kitų Europos šalių politikų elgesys ir tokio pobūdžiai siūlymai rodo, kad ūkininkai yra laikomi svarbia interesų grupe – daug svarbesne nei rodytų paprasta dirbančiųjų žmonių žemės ūkyje skaičių aritmetika“.
Politologo teigimu, taip yra todėl, kad ūkininkai paprastai yra organizuota interesų grupė ir dėl to jie gali veikti politikus.