Rožių augintojas gėles prilygina klasikinei muzikai

Daugiau nei trisdešimt metų rožes puoselėjantis kaunietis Vytautas Krisiukėnas – vienas žinomiausių Lietuvoje rožių augintojų.

Jautėsi balta varna

Kai 1979 m. Krisiukėnų šeima iš Kauno atvyko į Juragius, nes Vytautas pradėjo dirbti ten Radijo ir televizijos centro filiale, teko imtis papildomos veiklos. Juk atlyginimas nebuvo didelis. „Pasistačiau šildomą šiltnamį ir pradėjau auginti rožes skynimui, – pasakojo Vytautas. – Kaime atrodžiau kaip balta varna, nes neauginau nei agurkų, nei pomidorų. Iš užsienio skintų rožių tuo metu niekas neveždavo, todėl maniau, kad verta pabandyti. Daigų nusipirkome Latvijoje.“

Ilgainiui vyriškis įgijo patirties, kaip šias gėles tręšti, kuo purkšti nuo ligų. Pats skiepyti rožes Vytautas pradėjo atsitiktinai. „Vienais metais, kai nutariau pakeisti šiltnamyje auginamas rožes kitomis, pardavėjai iš kaimyninės šalies primaišė įvairių veislių, kurios neauginamos skynimui. Tarp jų buvo ir vijoklinių rožių. Tada pradėjau domėtis rožių skiepijimu. Literatūros apie tai nebuvo. O jei kokią knygelę pavykdavo gauti, tai per didžiausius vargus“, – prisiminė pašnekovas.

Padėjo atkaklumas

Ši charakterio savybė Vytautą skatina užsiimti veikla, be kurios šiandien savo gyvenimo vyras neįsivaizduoja. Mintis, kad jis gali neįveikti užsibrėžto tikslo ir neišmokti skiepyti augalų, nedavė ramybės, kaitino ambicijas ir vertė nepasiduoti.

„Buvo visko. Pradžia, aišku, buvo nuostolinga, ir tik pamažu, per kokius ketverius metus pasiekiau, kad prigydavo 95 proc. skiepytų augalų. Ar prigis skiepas, priklauso nuo daugelio dalykų: kada ir kokiomis sąlygomis skiepijama, kaip laikomos skiepyti skirtos akutės, į kokios rūšies erškėtį skiepijama“, – pasakojo V.Krisiukėnas.

Rožininkas įgyvendino savo tikslą. Vėliau, kai atsirado daug informacijos apie rožių auginimą ir skiepijimą, vyras įsitikino, kad ėjo teisingu keliu.

Po truputį V.Krisiukėnas pradėjo auginti dvimetes rožes ir ėmė skiepyti stiebines rožes. Anot jo, rožių auginimas vazonuose turi pranašumų, mat jos gali būti sodinamos nuo ankstyvo pavasario iki rudens. Svarbu, kad augalai nepatirtų šoko, nes persodinant gali būti pažeidžiama jų šaknų sistema.

„Žinoma, rimtam verslininkui tai užimtų per daug laiko ir būtų nepelninga, bet man dabar tai – tik laisvalaikio pomėgis, tad toks rožių auginimas teikia malonumo. Labai gera matyti laimingus žmones, kurie lyg didžiausią turtą iš mano kiemo išsineša didelius suformuotus rožių krūmus. Ir man džiugu, kad augalai patenka į juos mylinčias rankas. Vadinasi, rožėmis bus tinkamai pasirūpinta, juk aš sugaištu ne vienus metus, kol užauginu įspūdingą gėlę“, – sakė pašnekovas.

Visos gražios savaip

V.Krisiukėnas augina apie 400 įvairių rūšių rožių. Naujų veislių gauna iš draugo Latvijoje, atsisiunčia iš Vokietijos, draugai iš kelionių lauktuvių atveža rožių sodinukų. „Tik dauginu saikingai, atsižvelgdamas į poreikį ir madą. Vienais metais visiems reikia angliškų rožių, kitais – vijoklinių, dar kitais – tik arbatinių hibridų. Labai svarbi ir spalva. Kuo toliau, tuo labiau pirkėjai ieško retesnių – alyvinių, mėlynų, persiko spalvos, rožių su dvi­­s­pal­viais žiedais. Jeigu kas paklaustų, kokios man labiausiai patinka, neatsakyčiau. Man kiekvienos rūšies rožė savaip graži: vienos – spalva, kitos – žiedo forma, dar kitos – krūmo forma“, – atviravo rožininkas.

Gėlė karalienė

Pasak jo, rožės nepraranda ir niekada nepraras populiarumo. Bijantiems, kad jos lepios, serga, jis pataria auginti pušeles.

„Rožė – kaprizingas augalas, bet jei gerai bus paruošta žemė sodinti, profilaktiškai nupurškiama nuo kenkėjų, nuo ligų, jei tinkamai uždengiamas ir išsaugomas augalas žiemą, grožėtis žiedais galima visą vasarą. Rožė – gėlė karalienė, mėgstanti dėmesį. Jos negalima pamiršti. Todėl rožių augintojai turi šias gėles ypač mylėti“, – patarė Vytautas. Jis sakė, kad rožės geriau žiemos, jei bus tinkamai prižiūrimos.

Geriausiai lietuviškas žiemas, pasak jo, ištveria vijoklinės rožės ‘Flamentanz’. Joms nebaisus ir 18 laipsnių šaltis. Ištvermingos ir parko rožės. Jei šiek tiek apšąla, pavasarį kuo puikiausiai atželia.

Tik savo malonumui

„Tik dirbdamas pats, bandydamas ir klysdamas, kol pagaliau rezultatai ima džiuginti, išmoksti ir gali pamokyti kitus. Mane stebina ir glumina viešai skelbiama klaidinga informacija norintiesiems auginti ir skiepyti rožes“, – teigė pašnekovas. Šiuo metu rožes jis puoselėja tik savo malonumui.

„Rožių auginimas – laisvalaikio pomėgis. Nesakau, kad nepatinka kitos gėlės ar kiti augalai, bet rožė yra rožė. Ji kaip klasikinė muzika. Visada atsiras, kas ja žavėsis“, – tikino Vytautas. Anot jo, žmogus negali būti visų galų meistras: jei kuriuo nors augalu susidomi, reikia sužinoti apie jį kuo daugiau, įsigilinti, o ne blaškytis nuo gražios nematytos gėlės prie dar gražesnės arba stengtis aprėpti kuo daugiau.

V.Krisiukėno patarimai auginantiems rožes:

• Jas reikia sodinti į humusingą, drėgmei ir orui laidžią žemę. Jos mėgsta saulėtą vietą.
• Tręšti reikia specialiomis trąšomis ir stengtis nepertręšti.
• Svarbu profilaktiškai purkšti nuo ligų ir kenkėjų, o ne tada, kai augalai jau serga.
• Tinkamai genėti rožes reikia pavasarį ir rudenį, kai kurias rūšis – ir vasarą.
• Itin svarbu rūpestingai paruošti jas žiemai ir tinkamai pridengti.
• Klastingiausios ligos – dėmėtligė ir miltligė (tikroji ir netikroji), jos labiausiai pažeidžia lapus, rožės nusilpsta, todėl būtina jas stebėti ir laiku gydyti.
• Nuo amarų rožes galima purkšti česnakų ištrauka. Pastaruoju metu daug kas su šiais kenkėjais kovoja naudodami ploviklį „Fairy“, tačiau jis labiau tinka nuo miltligės. Geriau pirkti insekticidus ir fungicidus, nes jų veikimas garantuotas.