Idėją parsivežė iš Amerikos
Sakoma, kad nereikia verslo idėjų ieškoti padebesyje ir į savo tikslą eiti aplinkkeliais. Kartais tai, kas neša sėkmę, yra visai šalia. Taip nutiko ir Indrei – besilaukdama dukrytės, ėmė svarstyti: ką veiks, kai nereikės eiti į darbą? Nė viena idėja neatrodė patraukli. Indrė suprato, kad negali tikėtis sėkmės iš tokios veiklos, kuri nedomina.
Staiga jai šovė mintis – saulėgrąžų daigai! Šioje vietoje reikėtų peršokti dešimt metų atgal, kai Indrė, dar studentė, vasarą išvažiavo padirbėti į Ameriką. Jos tėvų pažįstama Loreta Vainius apgyvendino savo namuose ir įdarbino namo rūsyje įrengtame želmenų ūkyje.
Su Loreta ir Petru Vainiais Indrės tėvai susipažino viešėdami Amerikoje – lankėsi bažnyčioje ir po mišių susitiko su lietuvių bendruomene. Loreta paprašė Indrės mamos, agronomijos mokslų daktarės Danutės Žabaliūnienės, konsultacijos, kaip auginti kviečių, grikių, saulėgrąžų, žirnių želmenis. Loreta Vainius – žinoma žaliavalgė, pastaraisiais metais rengianti seminarus ir Lietuvoje.
Patirtis namų ūkyje
Indrė pas L. Vainius jautėsi tarsi pas mamą – Amerikos lietuvė rūpinosi studente kaip trimis savo vaikais, kurie visi kalba lietuviškai.
„Dirbau Loretos namuose įkurtame fabrikėlyje, kuriame želmenys auginami po lempomis. Padėjau atlikti pagalbinius darbus: reikėjo ne tik nupjauti želmenis, bet ir paruošti žemę, sijoti biohumusą. Substratas daigams paruošiamas čia pat, ūkyje. Nuplovus derlių, šaknys iš padėklo verčiamos į sliekyną. 80-yje talpyklų per du mėnesius sliekai velėną paverčia puriu biohumusu“, – pasakoja Indrė, kurios pareiga buvo kasdien patikrinti, ar sliekams pakanka „maisto“. Juk per dieną vienas sliekas gali perdirbti tiek atliekų, kiek sveria pats.
Kartą per savaitę būdavo pjaunamas derlius. Apie 50 kvadratinių metrų patalpoje darbo daug. Susirinkdavo padėti marga kompanija – įvairių tautybių, užsiėmimų ir amžiaus savanoriai, nuo studentų iki senolių. Vieni – iš pašaukimo, kiti – iš dėkingumo Loretai už sugrąžintą sveikatą. Pagalbininkai per pusdienį nupjaudavo želmenis, kol pradėdavo rinktis klientai.
Indrė pas Loretą dirbo tris vasaras. Mergina įgijo ne tik patirties, bet ir užsitarnavo žaliavalgės pasitikėjimą – kartais Vainiai dviem savaitėms išvykdavo į Lietuvą ir savo ūkį patikėdavo Indrei. Jai tekdavo atsakomybė kontroliuoti, kad želmenims pakaktų drėgmės, o patalpoje – šilumos.
Sužavėjo vaišės su daigais
Grįžusi į Lietuvą Indrė matydavo, kaip mama ant palangės augindavo saulėgrąžų daigus šeimai, pavaišindavo skaniomis salotomis ir draugus. Namie buvo auginami ir kviečių želmenys, šeima gerdavo jų sultis. Tačiau Indrė net nesvarstė apie individualią veiklą, sėkmingai apgynė viešojo administravimo magistro darbą, įsidarbino vadybininke danų kapitalo įmonėje, gaminančioje sportinę aprangą.
Kai atėjo laikas darbe surengti vakarėlį prieš išeinant į dekretines atostogas, Indrė jau tvirtai žinojo, kuo nori užsiimti augindama vaiką. Namie ant palangės užaugino vieną padėklą saulėgrąžų daigų ir nunešė į darbą. Vaišės su daigais bendradarbiams labai patiko, kaip ir Indrės pasakojimas apie Amerikoje įgytą patirtį. I. Benevičienė pasisiūlė užauginti daigų bendradarbiams. „Taip ir prasidėjo – klientų būrys plėtėsi. Šiais metais įsteigėme ūkį“, – sako Indrė.
Pasak jaunosios ūkininkės, daigus ji augina kaip kūdikį – ryte ir vakare laisto, stengiasi, kad jie būtų labai kokybiški. Naudojamas ekologiškas biohumusas, kurio pagamina Kalifornijos sliekai. Patalpas įrengė Indrės vyras Vincas, taikydamas modernias technologijas: automatiškai kontroliuojamas apšvietimas, šiluma ir drėgmė. Jei dingsta elektra, siunčiamas pranešimas į telefoną. Nuolat palaikoma 21–22 laipsnių šiluma, 60 proc. santykinė oro drėgmė.
Kaip ant sparnų
„Vasarą per mėnesį užauginome 100 kg daigų, dabar jų poreikis dvigubai didesnis. Pati pristatau daigus į darbovietes, jei užsakoma ne mažiau kaip 10 pakuočių po 200 g (pakuotės kaina – 6 Lt). Prekiauju mugėse ir turgeliuose – kas paragauja daigų pirmą kartą, nustemba, kad skonis kaip saulėgrąžų ir tiek daug aliejaus“, – pasakoja I. Benevičienė.
Jos ūkyje praeitą vasarą svečiavosi Loreta Vainius. Indrė jaudinosi, kaip Amerikos lietuvė įvertins savo pasekėjos veiklą. Loreta labai nustebo pamačiusi patalpas – fotografavo ir sakė, kad turi ko pasimokyti. L. Vainius sūnus Amerikoje planuoja perimti iš jos ūkį, statyti naujas patalpas ir auginti želmenis dideliais kiekiais. „Tai, ką padarėte, yra nuostabu“, – sakė žaliavalgė.
Tokie žodžiai Indrei širdį paglostė, paskatino dirbti toliau: „Užsiauginu sparnus ir skrendu tolyn.“ Loreta labai gyrė ir Indrės prisistatymą mugėse: daigai parduodami ne tik maišeliais, bet ir dėžutėmis, ant kurių šūkis: „Mažoje sėklelėje – didelė jėga!“ Indrė ir jos vyras įdeda daug minčių, pastangų į savo veiklą. Vincas, pagal išsilavinimą matematikas, mechanikos mokslų daktaras, gali daug patarti žmonai, nes turi nemažai sveikatingumo srities patirties, kuria naujoves, subūrė kelių sveikatingumo įmonių klasterį. Indrė remiasi ir mamos D. Žabaliūnienės moksliniais straipsniais apie kviečių želmenis ir saulėgrąžų daigus.
Verslo sėkmei padėjo ir dukrytė Sniegė, kuriai dabar beveik dveji. „Sakoma, kuo užsiimi per nėštumą, tuo bus vaikas užaugęs. Kol laukiausi, skindavau daigus ir galvodavau, kad dukra bus daržininkė. Ir dabar dirbdama pasisodinu ją šalia, duodu pakramtyti daigą. Jai viskas labai įdomu“, – pasakoja laiminga mama.
Ne tik sveika, bet ir skanu
Indrė nėra nei vegetarė, nei žaliavalgė, bet stengiasi pasirinkti kokybiškus maisto produktus. Šeima atsisakė kiaulienos, valgo tik naminių vištų mėsą. Indrė mano, kad kiekvienam organizmui reikia skirtingų produktų, svarbiausia – rasti tai, kas labiausiai tinka.
„Turiu daug draugų, kurie domisi sveika gyvensena, bet pati niekada neteigiu, kad pasirinkus vienokią ar kitokią mitybą galima įveikti sveikatos problemas. Toks ir mano mamos požiūris. Į ją ne kartą kreipėsi įvairūs sveikatingumo propaguotojai, prašydami patvirtinti, kad jų siūlomi produktai yra sveiki. Tačiau mama atsisakydavo, nes nėra atlikta mokslinių tyrimų, kurie pagrįstų tokius teiginius. Ir aš saulėgrąžų daigus siūlau žmonėms ne dėl sveikatos, o dėl skanumo. Taip pat niekada neagituoju, kad žmonės būtų žaliavalgiai. Mano tikslas paprastesnis –
noriu, kad valgydami saulėgrąžų daigus praktikuotume sveikesnį gyvenimo būdą. Ypač svarbu, kad kiekvienas žmogus žiemą galėtų pasimėgauti šviežiais daigais“, – teigia I. Benevičienė.
Ir šeimai, ir svečiams
Saulėgrąžų daigus galima naudoti vietoj žalių salotų. Pastaruoju metu labai populiarios gražgarsčių salotos, tačiau daugumai jų skonis per aštrus – jas galima pakeisti saulėgrąžų želmenimis. Nuostabu, kad vaikai šiuos daigus valgo tarsi saulėgrąžas – patys pasiima iš lėkštutės ir kramsnoja kaip skanėstą.
Indrė sako, kad pirkėjos atsiunčia savo receptų: viena pabando daigus derinti su lęšiais, kita – su tunu, trečia – su pelėsiniu sūriu. „Dabar mano užduotis – išbandyti receptus, atrinkti geriausius, išspausdinti ir įdėti į pakuotes“, – sako Indrė. Jai pačiai patinka saulėgrąžų daigais pagardinti pomidorų, agurkų, avokadų salotas. Jei norisi egzotiškesnio valgio, sumaišo apelsiną, po saujelę saulėgrąžų daigų, supjaustyto „Džiugo“ sūrio, saulėgrąžų sėklų, užpila saulėgrąžų aliejumi.
Jauna mama pataria palepinti vaikus kokteiliu, jeigu jie nemėgsta salotų. Ji savo dukrytei suplaka bananų kokteilį, pagardina migdolų pienu, avokadais ir saulėgrąžų daigais. Žaliavalgiai iš saulėgrąžų daigų, agurkų, petražolių spaudžia koncentruotas sultis. „Fantazijai ribų nėra. Saulėgrąžų daigai yra puikus priedas ir vaišėms, vieno kąsnio užkandžiams“, – teigia I. Benevičienė.
Ne konkuruoti, o daryti geriau
„Atvirai dalijame patarimus, tegul žmonės patys pabando auginti saulėgrąžų daigus. Mūsų požiūris – nereikia bijoti konkurentų, reikia stengtis daryti geriau“, – tvirtina Indrė, pasakodama apie daigų auginimą.
Saulėgrąžų galima užsiauginti namuose ant palangės. Tinka paprasčiausios parduotuvėse parduodamos sėklos, tik svarbu, kad jos nebūtų kepintos. Tiesa, ne visada jos gerai sudygsta, nes sėklos yra kaitinamos, džiovinamos. Indrė mėgino auginti daigus iš lietuviškų ekologiškų sėklų, bet užaugo labai maži. Ji išbandė kelių tiekėjų produktus, kol atsirinko tinkamiausias sėklas ir dabar jų atsisiunčia iš užsienio.
Daigams auginti svarbiausia tinkama žemė, geriausiai – biohumusas. Nupjovus daigus, substratas antrą kartą nenaudojamas, nes jame lieka vien tik šaknys.
Maža šeimos veikla sukasi pagal didelio verslo modelį – Indrė fotografuojasi kaip reklaminis veidas, sukurtas logotipas, apgalvota rinkodaros strategija. Jaunoji verslininkė tikina – ji skrenda kaip ant sparnų. O kaip įsivaizduoja savo veiklą ateityje, kai baigsis vaiko auginimo atostogos? Nors vyras ragina apsispręsti jau dabar, Indrė svarsto, ar norėtų visą dieną praleisti namuose, savo laiką dalyti tarp veiklos ir dėmesio vaikui. O gal atsakymas – visai šalia?