„Klysta manantys, kad mėsinius galvijus tereikia nusipirkti, paleisti į savo aptvertus plotus ir daugiau nieko nereikia daryti. Iš tikrųjų – investicijos ne mažesnės nei į pienininkystės ūkius, o pajamas gauni tik po 2-3 metų. Jeigu apskritai gauni“.
Kooperatyvą įsteigė mėsinius angus veislės mėsinius galvijus auginantys ūkininkai. Iš pradžių kooperatyve dalyvavo penki, o dabar – devyni ūkininkai. Šiuo metu devyniuose ūkiuose ūkininkai augina per 1000 angus veislės mėsinių galvijų.
Kodėl ūkininkai įsteigė kooperatyvą?
„Jeigu nori efektyviai dirbti, tai tiesiog nespėji viskuo užsiimti, juk ne tik augini, bet ir turi ieškoti kam parduoti, kaip parduoti, kur ir kaip galvijus išvežti iš ūkio, kur skersti, kaip skerdeną paruošti, perdirbti, galiausiai yra veterinariniai reikalai. Taigi viską vienam ūkiui sunku atlikti – reikia kooperuotis“, – aiškino G.Petrėnas.
Pasirinko angus veislę
Ir dabar, ir ypač pradėdamas ūkininkauti G.Petrėnas daug domėjosi, kaip dirba gilesnes tradicijas turintys ūkininkai kitose šalyse. Priminsime, kad G.Petrėnas turi šiai ūkininkavimo sričiai labai svarbią specialybę – veterinarijos gydytojas.
Informacijos apie mėsinių galvijų auginimą prieš penkerius metus buvo nedaug, todėl zarasiškiai mokėsi ir iš kitų patirties, ir iš savo klaidų.
Kodėl pasirinko angus veislės galvijus?
„Jie geriausiai tinka. Angusus galima auginti lauko sąlygomis ne tik šiltuoju metų laiku, jie puikiai ištveria ir žiemas. Jų mėsa pripažinta kaip pati skaniausia. Šie galvijai anksti ima kaupti riebalus, o tai labai svarbu norint gauti geros kokybės jautieną – kuo ji riebesnė, tuo minkštesnė, sultingesnė”, – pasakojo G.Petrėnas.
Ūkininkai galvijus šeria tik natūraliais pašarais – vasarą žole, žiemą – šienu ir šienainiu.
Vartotojai vertina kokybę
„Pasirinkome angus veislę ir laikomės susitarimo, nes vartotojams turime tiekti ne bet kokią mėsą, bet vienodos kokybės, jiems įprasto skonio produktus, o ne bet kokius, o kokių jie iš mūsų laukia ir tikisi“, – paaiškino G.Petrėnas.
Kooperatyvo „Sartų lankų jautiena“ produkcija per penkerius metus pelnė geriausią įmanomą vartotojų vertinimą.
„Tai yra geriausia reklama. Ir būtent tokį vertinimą mes labiausiai branginame, todėl dirbame labai atsakingai, nes viena klaida gali labai daug sugadinti“, – sakė G.Petrėnas.
Vidutiniškai vieną angus veislės galviją kooperatyvo nariai užaugina per 18 mėnesių ir gauna nuo 240 iki 320 kg skerdienos. Kooperatyvas šiuo metu skerdžia po vieną galviją per parą. Atvėsinta mėsa brandinama 14 parų. Mėsai bręstant vyksta natūralūs biocheminiai procesai, subrandinta jautiena tampa minkštesnė, pagerėja jos skonis ir aromatas, ji lengviau virškinama. Visa produkcija parduodama Lietuvoje. Šviežiai išpjaustyta mėsa jau kitą dieną išvežiojama pagal užsakymus visoje Lietuvoje. Kooperatyvas Zarasuose atidarė ir nedidelę kavinę, pavadintą taip kaip ir kooperatyvas – „Sartų lankų jautiena“, kurioje galima pasimėgauti įvairiausiais patiekalais iš jautienos.
Išgyvenimo sąlyga – mokytis
Kokios galimybės prisijungti prie kooperatyvo?
„Šiuo metu nebeturime galimybių priimti naujus narius. Reikėtų papildomų investicijų galvijus skersti, mėsą išpjaustyti, perdirbti, nors mūsų produkcija turi paklausą ir rinkoje turėtume galimybių realizuoti daugiau, nei realizuojame dabar“, – sakė G.Petrėnas.
LR ŽŪR surengtos ūkininkai domėjosi, nuo ko reikėtų pradėti, planuojant užsiimti mėsinių galvijų auginimu?
„Planuokite, kad vienam galvijui reikės nuo 1,5 iki 2 ha ganyklos. Optimaliausia banda – nuo 60 mėsinių galvijų. Jeigu tikitės išgyventi tik iš ūkininkavimo“, – patarė G.Petrėnas.
Ir ūkininkas nuolat kartojo, kad reikia įprasti, jog norintiems sėkmingai auginti mėsinius galvijus, reikės nuolat mokytis. Ši LR ŽŪR surengta kelionė šiam tikslui ir buvo skirta. Ūkininkams – pasimokyti, o LR ŽŪR savivaldos organizatoriams – zarasiškių pavyzdį panaudoti konsultuojant ūkininkus.