Tačiau gyvenime vienas patiems gana netikėtas sprendimas padiktavo ne tik ūkio, bet ir verslo sėkmę.
Tauragės rajone, netoli Skaudvilės įsikūrę ūkininkai sako, kad darbo išties nemažai, mat jie ne tik patys augina gyvulius, bet ir turi skerdyklą. Būtent jos pirkimas ūkininkams tapo netikėtu posūkiu – planavę ją tik nuomoti, po poros metų buvo priversti patys imtis veiklos, mat nuomininkai pasitraukė. Stanislava Pratašienė neslepia, kad skerdyklai taikomi reikalavimai kai kurie atrodo absurdiški – pavyzdžiui, būtina pasirašyti žurnale net nusiplovus rankas.
„Reikia pasirašyti, kad nusiplovei rankas, kad esi sveikas. Laimei, dabar sumažino tokių veiksmų. Mūsų skerdykla ekologinė, patys skerdžiame ekologiškai augintus gyvulius, gaminame konservus ir dešreles. Kai pradėjome gaminti, iškart klausėme „Ekoagros" specialistų, ar galime įrašyti, kad į sudėtį įeina ekologiška jautiena. Gavome atsakymą, kad taip. Po kelių metų, pernai rugsėjį, staiga jau gauname rašą, kad to daryti nebegalime ir jei norime palikti etiketėje įrašą, kad gaminyje naudojama ekologiška jautiena, turime įsigyti dar vieną sertifikatą, mokėti pinigus. Kreipėmės į Europos Sąjungos institucijas, iš ten atėjo atsakymas, kad įrašas gali toks būti, tačiau Lietuvoje vis tiek mums neleidžia, sako – neteisingai paklausėte, todėl ir gavome tokį atsakymą“, – apie biurokratinius sunkumus pasakoja Stanislava.
Moteris neslepia, kad visai šeimai tai atrodo absurdiška, nes mėsa ekologiška, skerdykla ekologiška, o kai ekologiška mėsa tik dalis konservuose, jau reikia dar kažkokių sertifikatų. Moteris sako nė nesupranta, ką tokiu atveju tikrintų. Juk nė ekologinio ženklo nėra, tik įrašas sudėtyje.
„Dabar tenka užtušuoti tą užrašą, net pagrasino, kad kitu atveju atims sertifikatą. O konservai gaminami iš ekologiškos jautienos ir prieskonių. Kadangi prieskoniai nėra ekologiški, tai ir neklaidiname vartotojų – nededame ant jų ekologijos ženklo. Tačiau uždraudė net rašyti, kad naudojama ekologiška jautiena“, – atvirauja moteris.
Jei be biurokratiniai reikalavimai, S. Pratašienė sako būtų kur kas paprasčiau dirbti, o ir visos investicijos kelia produkcijos kainą, tad jie rimtai apsvarsto kiekvieną sprendimą. Šeima nusprendė, kad geriau jau užtušuos vieną žodį ant etiketės, nei priims sprendimus, kurie pabrangins produkciją.
Anot ūkininkės, lydi ne vienas griežtas įpareigojimas, nors jie turi gana nedidelį ūkį, tad su gyvuliais bendrauja kasdien, jie nėra sulaukėją. Anot ūkininkės, būtina su jaučiais elgtis taip, kad jie patirtų kuo mažiau streso net ir vežami į skerdyklą. Prieš kelerius metus jie net gavo baudą, kad jautis nusibrozdino uodegą.
Moters vyras Bronius pritaria, kad tokie reikalavimai, palyginus, kokia priežiūra skiriama žmogui, kelia nemalonius jausmus – kai jis buvo susilaužęs ranką, net dvi paras laukė operacijos ir niekas taip nesirūpino žmogaus gerove, kaip kad būtina rūpintis gyvuliais.
Ūkininkai sako, kad dabar po truputį situacija kinta į gerąją pusę, reikalavimai jau nebėra tokie nepaprastai griežti ir kartais net kurioziniai. Net vos pradėję dirbti jau susidūrė su labiau norinčiais bausti tikrintojai, o ne patarti.
O darbo šeimai tikrai netrūksta. Pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu tapo skerdykla, mat vien gyvulių auginimas neatsiperka. Tik rasti norinčių dirbti irgi nebuvo lengva. Kurį laiką jie net patys važiuodavo atsivežti skerdėjo ir niekada nebuvo tikri, ar vyras nebus išgėręs. Moteris pasidžiaugė, kad gana neseniai pagaliau atsirado žmogus, gyvenantis kitame rajone, kuris atsakingas ir darbštus.
Skerdykloje skerdžiami ne tik šeimos ūkio gyvuliai. Jie teikia skerdimo paslaugas ir kitiems, tačiau pagal reikalavimus, tą pačią dieną ekologiško ūkio ir paprastai augintų gyvulių skersti negalima.
Norintys ekologiškai augintų aubrakų mėsos žmonės neretai kreipiasi tiesiai į augintojus, kurie mėsą pristato klientams į namus.