Šiuo metu – pats darbymetis, rugsėjo pabaigoje apsilankius Širvintų rajone, darbininkai pluša prie bulvių rūšiavimo technikos. Trečdalis bulvių jau nukasta. Tačiau kol sandėlis pustuštis, ūkininkas apie šių metų derlių ir kainas kalba atsargiai. Anot jo, dar sunku vertinti jo dydį.
A. Mučinis pasakoja jaučiantis didelę konkurenciją tarp daržovių ūkių, ypač su Lenkijos.
„Kaina labai priklauso nuo to, koks derlius Lenkijoje. Šiemet lenkai skundžiasi. <...> Viskas remiasi į tai, kas ir kiek Europoje užaugo. Tai bulvių kaina priklausys nuo to, kiek Europa užaugins bulvių. Jei pritrūks bulvių – kainos kils, jei nepritrūks – nekils. Spalį-lapkritį turėtų paaiškėti“, – pažymi ūkininkas.
Pats ūkininkas per tarpininkus apie pusę derliaus išveža į užsienį, kasmet į vis skirtingas šalis. Prieš trejus metus bulves tiekė ir į Ukrainą. Anot jo, šiemet ukrainiečiai Lietuvoje ieško svogūnų, mat Lenkijoje jų trūksta. Todėl Lietuvoje auga jų kaina.
Ūkininko teigimu, nepaisant augančių kaštų degalams, elektrai ir trąšoms, bulvių kaina išlieka panaši kaip ir pernai, taip pat ir morkų.
„Palyginti su praėjusiu sezonu, bulvių kaina nedaug didesnė. Palyginus laikotarpį prieš karantiną ir dabar, tris kartus pabrango dyzelinas. Daugiausia kainos pakilo per šiuos metus. Trąšos brango – dvigubai: pavasarį 600 eurų už toną, dabar – 1200 eurų, kažkas panašaus.
Gerai, kad pernai vasarą užsipirkome kitam sezonui. Bet kaip šiemet bus – sunku pasakyti. O elektros rekordinių kainų dar nematėme – dar galioja senos sutartys“, – pasakoja ūkininkas.
A. Mučinis kartu su šeima augina daugiau kaip 100 ha penkių kultūrų daržoves: 80 ha bulvių, 12 ha svogūnų, 10 ha kopūstų, 5 ha burokų ir 3 ha morkų. Pašnekovas teigia, kad šitiek skirtingų kultūrų jau per daug, todėl šiemet sumažino morkų ir burokų kiekį, o kelių kultūrų svarsto išvis atsisakyti.
„Kiti ūkininkai augina 2–3 kultūras, o mes norėjome aprėpti daugiau: kavinėms reikėjo visko – svogūnų, bulvių, morkų, kopūstų ir burokų. Visoms kultūros reikia atskiros technikos, tad tai reikalauja didelių investicijų“, – pažymi ūkininkas.
Anksčiau, kai šeima augino mažesnius kiekius daržovių, jas tiekdavo restoranams, ligoninėms ir mokymo įstaigoms.
„Turėjome apie 50 kavinių, mokyklų, darželių. Vežiodavome į Vilnių, po kavines. Dabar paaugome, mūsų jau nedomina kavinukės. Domina tie, kas ima didelius kiekius“, – sako A. Mučinis.
Užaugintas daržoves ūkis daugiausia realizuoja Vilniuje – prekybos centruose ir bazėse, ligoninėse. Taip pat bendradarbiauja su prekybos tinklu „Maxima“.
Be kita ko, ūkininkų šeima raugia ir ūkyje užaugintus kopūstus.
Pašnekovas pastebi, kad Lietuvoje vėl grįžta mada valgyti bulves.
„Lietuviai tai kaip mada: anksčiau dietologai draudė vartoti bulves, ryžius valgė. O dabar vėl grįžo mada valgyti bulves. Tai labai jaučiasi. Dabar visi be proto ieško bulvių“, – sako jis.
Ūkininkas sutinka, kad darbas ūkyje reikalauja daug kruopštumo, tačiau rankomis daržovių darbininkai neberavi, mat tai daug kainuoja. Darbuotojais jis nesiskundžia – jau 12 metų dirba su ta pačia komanda.
„Turime du laikinai priimtus darbuotojus. O šiaip su ta pačia komanda jau 12 metų, kai pradėjau su tėvu ūkininkauti, dirbu, ji nesikeičia. Turime ištisus metus juos išlaikyti, autobusiuku atvežame juos ir parvežame. Žiemą darbo taip pat netrūksta – po 20 kg reikia sufasuoti visą kiekį daržovių“, – pasakoja vyras.
Pašnekovas sako, kad darbas ūkyje labiau yra šeimos tradicijos tęsimas, o ne pelno siekimas. Tėvai Janas ir Helena vis dar dirba ūkyje, o brolis Darius prie šeimos ūkio prisijungė prieš trejus metus.
„Negaliu pasakyti, kad iš to neuždirbame. Pragyvename, ką nors atsinaujiname. Bet kai visi sako, kad ūkininkai neturi, kur pinigų kišti, ar maudosi piniguose, taip nėra“, – šypsosi jis.
Tėvai ūkininkauti pradėjo, turėdami 10 ha. Dabar ūkis išaugo daugiau nei 10 kartų.