Malonus darbas
Anksčiau kartu su vyru auginusi tik bulves, česnakus ir kitas daržoves, praėjusiais metais Vismantė nusprendė ūkį pagražinti gėlėmis. Pasodino apie 500 vienetų tulpių – jų nepardavinėjo, išdalino pažįstamiems. Rudenį sugalvojo išbandyti „žydintį“ verslą. Sklype šalia namų pasodino apie 3 tūkst. kelių rūšių tulpių, daugiausiai bijūninių, dideliais pilnaviduriais žiedais. „Darbo užtenka – rudenį sodinimas reikalauja pastangų, vienai būtų sunkoka, su vyru viską darome ir pasikviečiame vieną kitą giminaitį. Kai nužydės, reikės ravėti. Tačiau man tas gėlių auginimo procesas labai malonus. Tai nėra vien verslas, pinigų uždirbimas. Kai žinai, koks bus rezultatas, nesunku tai daryti“, – sako V. Griškevičienė.
Vištos ir oras
Atvirame lauke augančioms gėlėms žmonių rūpesčio neužtenka, jų grožis labai priklauso ir nuo oro sąlygų ir... vištų. Pernai buvo šaltas pavasaris, tulpės žydėjo tik gegužės viduryje, o šiemet pataikė pražysti pagal kalendorių – likus savaitei iki Motinos dienos. Kai kurių tulpių lapelius bandė lesioti vištos. Tiesa, neilgai, gal suveikė karmos ar kažkoks kitas dėsnis, tačiau tas vištas nugvelbė lapė...
Vismantė sako planuojanti gėles pardavinėti savitarnos krautuvėlėje, kuri netrukus pradės veikti, taip pat pristatyti užsakovams į vietą, o atvažiavusieji į ūkį galės pasiskinti jų tiesiais iš lysvės. „Pirmi metai, dar tik susipažinsime su klientų norais“, – prisipažįsta pašnekovė, jau sulaukusi pirmųjų klientų, panorusių gėlėmis pavasariškai pasipuošti namus, skambučių. Moteris sako skinanti dar ne visai išsiskleidusius žiedus, kambario temperatūroje jie po kelių valandų tampa nuostabiai gražūs. Gėlyne vyrauja geltona spalva, vėliau pražys ir kitų spalvų tulpės, žydėjimo sezonas truks apie 3 savaites.
Prekę lietuvišką
Paklausta, kodėl pasirinko bijūnines tulpes, Vismantė paaiškina, kad įprastų rūšių tulpių galima rasti visur, kodėl žmonės turėtų jų važiuoti į Laibgalius? „Turiu turėti kažką kitokio, kad klientai norėtų pirkti iš manęs. Žinoma, gal lengviau gėlę parduotuvėje nusipirkti, bet kai kurie žmonės labiau linkę į lietuvišką prekę, savo krašto palaikymą. Tikiuosi sėkmės. Apskritai, kai žiedas užaugintas ir nuskintas Lietuvoje, daug ilgiau stovi, gėlė nėra tokia gležna, kaip atvežtinė. Galbūt kitas metais bus kitokių rūšių, o šias auginu dėl žiedo grožio. Bijūninės tulpės nėra lepios, bet jų kotas yra šiek tiek trumpesnis, nei įprastų tulpių, gal puokštėms per trumpas būtų“, – pasakoja gėlių augintoja.
Augins jurginus
Kad po trumpo sezono laukas neliktų tuščias, laibgalietė liepos mėnesį planuoja sėti astrus, o rugpjūčio mėnesį čia pat auginti ir jurginus, iš Olandijos jau parsisiuntė 400 kerų. „Jurginus auginsiu pirmus metus, nežinau, kas iš jų bus, tikiuosi, kad nenuvils ir bus gražūs žiedai. Jie nepaprasti, vadinami pomponiniai, lėkštės didumo žiedais“, – pasakoja V. Griškevičienė. Gėlių ūkio šeimininkė sako, kad fotosesijoms turbūt labiau trauks jurginų žiedai, nei tulpių. Beje, jurginai pastaruoju metu irgi yra „progininė“ gėlė, populiari vestuvių stalų puošimui, per krikštynas.
„Viskas priklausys nuo gamtos, sunku prognozuoti“, – apie gėlių ūkio perspektyvas kalba V. Griškevičienė
