Ruošėsi iš anksto
Kaime gimęs ir augęs Audrius niekada neabejojo, kad savo ateitį nori sieti būtent su ūkininkavimu. Tiesa, jaunas vyras puikiai suprato, jog neturėdamas daug nuosavos žemės jis nepajėgs konkuruoti su tais, kurie žemdirbyste verčiasi ne vienus metus. Stirniškietis ėmė galvoti apie netradicinį ūkininkavimą. Nors žengia dar tik pirmuosius žingsnius, šiandien jis jau turi pasisodinęs daugiau nei pusantro tūkstančio šilauogių sodinukų, o netoli namų įrengtame aptvare ganosi 18 danielių.
„Apie šilauogių auginimą ėmiau galvoti dar 2014 metais, tačiau tuomet teko išvažiuoti į užsienį, nes norėjau užsidirbti šiek tiek pinigų. Dvejus metus gyvenau Anglijoje, tiek pat laiko Danijoje. Šioje šalyje dirbau agurkų ir pomidorų ūkyje, net buvau pakilęs iki vadovo pareigų. Vis dėlto gimtinės ilgesį visada jaučiau“, – pripažino A. Meseckas.
Dar gyvendamas užsienyje jaunas vyras ėmė ruoštis grįžimui. 2017-aisiais prieš didžiąsias metų šventes parvykęs namo atostogų jis maždaug pusės hektaro žemės plote pasiruošė dirvą šilauogių auginimui – išsikasė duobes, jas užpildė specialiomis durpėmis. Kadangi viskas buvo daroma rankomis, prireikė ne vienos dienos, kol darbas buvo baigtas. Sprendimas iš anksto paruošti dirvą pasiteisino su kaupu. Audriaus teigimu, pavasarį, atėjus metui sodinti šilauoges, durpės buvo susigulėjusios, tad krūmai nesusmego žemyn.
Nesunki priežiūra
Nusprendęs auginti šilauoges Stirniškių kaimo gyventojas pasinaudojo smulkiųjų ūkių įsikūrimui skirta Europos Sąjungos parama. Už gautus 15 tūkst. eurų jis įsigijo šilauogių sodinukus, nedidelį traktoriuką ir 11 danielių. Šiuos raguočius teko pirkti vien dėl to, kad pagal paramos sąlygas ūkis atitiktų reikalaujamą dydį.
„Turėjau pasirinkimą arba dar labiau plėsti uogų plotus, arba pradėti auginti gyvūnus. Danielius pasirinkau dėl to, kad jų priežiūra nėra sunki – pakanka įrengti aptvarą, o ėdžias ir šėryklas pripildyti po 2–3 kartus per savaitę“, – pasakojo A. Meseckas.
Šie raguočiai labiausiai mėgsta šieną, kukurūzų silosą bei traiškytas avižas. Šieną Audrius ruošia pats, o visa kita perka. Kad danieliams nepristigtų vitaminų, būtina duoti pagraužti medžių žievių. Jų jaunas ūkininkas savo augintiniams parūpina valydamas kanalus ir genėdamas juose augančius krūmus.
A. Meseckas šiais elninių šeimos gyvūnais susižavėjo besidomėdamas šilauogių auginimo ypatumais. Kartą jis nuvyko į Šilalę pas vieną ūkininką pažiūrėti, kaip jis augina šilauoges, o šilališkis papasakojo apie savo giminaitį, laikantį danielius.
Pirmieji danieliai į Audriaus ūkį atkeliavo praėjusių metų gegužę. Tada jis įsigijo 10 patelių ir patinėlį. Šiandien Stirniškiuose esančiame aptvare ganosi jau 18 gyvūnų. Įprastai danielių patelės veda po jauniklį per metus, itin retais atvejais vienu sykiu atveda dvynukus.
Jauno ūkininko teigimu, prie namų esantis aptvaras įrengtas taip, kad jame laisvai galėtų ganytis ir elniai, apie kurių auginimą A. Meseckas taip pat kartais pagalvoja.
„Aptvaras tokio dydžio, kad jame pagal reikalavimus galėtų gyventi ir keli šimtai raguočių. Aišku, tada reikėtų juos dažniau šerti, o ir pašaro jie suėstų daug daugiau. Ketinu šalia įrengti dar vieną aptvarą, kad pervarius gyvūnus iš vienos vietos į kitą tuščiame spėtų ataugti žolė“, – planais dalijosi pašnekovas.
Verslo planai ir kooperacija
Danieliai – gana baikštūs gyvūnai. Net šeimininką jie ne visada atpažįsta, dažnai bėga nuo jo tolyn. Tiesa, kai Audrius juos ima šaukti kreipiniu „chebra“, raguočiai suklūsta ir vienas po kito įsidrąsindami ima artintis. Jie žino – šeimininkas atnešė pašaro.
Pats A. Meseckas jau ima galvoti ir apie danielių realizavimą. Anot jo, yra du variantai: auginti veislei arba mėsai. Stirniškietis kartu su draugu paruošė projektą nedidelės skerdyklos įrengimui, tad vis labiau populiarėjant elnių ir danielių ūkiams tokia skerdykla turėtų būti paklausi.
Jaunas vyras mąsto ne tik išplėsti gyvūnų ūkį, bet ir ketina dar labiau padidinti auginamų uogų plotus. Jo planuose – braškių, aviečių ir gervuogių auginimas.
„Kol kas apie didelį derlių dar negalvoju. Pavyzdžiui, pernai šilauogių užteko tik man ir mano šeimos nariams, šiemet jau tikiuosi pavaišinti draugus, o kitais metais norėčiau pradėti jomis prekiauti. Galvoju įsigyti liofilizavimo įrangą, kuri uogas išdžiovintų šalčiu. Užsienyje toks būdas yra labai populiarus, o Lietuvoje jis dar naujovė“, – mintimis dalijosi pašnekovas.
Audrius prasitarė, jog jo ūkio kaimynystėje šiemet veiklą pradės specializuotas braškių ūkis. Apskritai, jaunas vyras teigė norintis, kad kuo daugiau žmonių verstųsi netradiciniu nišiniu ūkininkavimu. Anot jo, tuomet būtų galima visiems kooperuotis ir išsiderėti geriausias produkcijos supirkimo kainas bei Europos Sąjungos paramos sąlygas, kurios šiuo metu labiau palankios tradicinėms ūkio šakoms.
Norintiesiems pasekti jo pėdomis ir taip pat atsisukti į netradicinę žemdirbystę, Audrius gali padėti. Anksčiau jis pusketvirtų metų buvo Stirniškių kaimo bendruomenės pirmininkas, iki dabar padeda ruošti įvairius projektus. Nemažai patirties šioje srityje sukaupęs stirniškietis rengia verslo planus dėl Europos Sąjungos paramos.
„Norintieji gauti smulkiesiems ūkiams skirtą 15 tūkst. eurų paramą kovą, balandį ir gegužę gali teikti paraiškas. Aš tai išbandžiau savo kailiu ir žinau, kad nauda didesnė nei įsipareigojimai. Vertinant paraiškas papildomų balų skiriama jauniesiems ūkininkams, kuriantiems specializuotą ūkį, įsipareigojantiems padidinti ūkį, kooperatyvų nariams ir pan. Jei dabar paraiška ir nebūtų patvirtinta, rudenį bus dar vienas kvietimas jas teikti, tad yra labai daug šansų, jog norintiesiems gauti paramą sėkmė vis dėlto nusišypsos“, – teigė pašnekovas.