Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ragina ikimokyklinio ugdymo įstaigas teikti paraiškas finansinei paramai gauti ir 2021 metais maitinti vaikus kokybiškais vietiniais produktais. Paraiškų laukiama nuo lapkričio 3 d. iki gruodžio 31 d.
Ekologiško bei pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagaminto maisto gamintojai taip pat yra raginami naudotis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonių parama.
Suaugusieji pastebi, kad vaikų sveikata gerėja
Duonos bei konditerinių gaminių kepyklos „Du medu“ vadovas, ūkininkas Vytautas Račickas, į vaikų darželius tiekiantis iš savo ūkyje išaugintų grūdų iškeptą natūralią duoną, sausainius, taip pat ir kruopas, makaronus, miltus, sako, jog turbūt visi tėvai svajoja, kad jų vaikai darželiuose ir mokyklose būtų sveikai maitinami.
Lietuvos Ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis dėjo daug pastangų, kad ekologiški produktai patektų į ugdymo įstaigas ir kad vaikai būtų ekologiškai maitinami.
„Džiugu, kad atsirado Žemės ūkio ministerijos iniciatyva, pagal kurią remiamas darželinukų maitinimas kokybiškais vietiniais produktais“, – kalbėjo „Du medu“ vadovas.
Jis pastebėjo, kad ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojai, ir tėvai labai patenkinti, kad vaikai yra maitinami kokybiškais produktais, kurie yra sertifikuoti ir atitinka nustatytus reikalavimus.
„Visi pastebi, kad vaikai mažiau serga, stiprėja jų imunitetas, ir tam įtakos turi geras maitinimas. Iš tikrų ministerijai verta padėkoti, kad formuojama tokia tradicija. Ilgainiui bus matyti dar akivaizdesnė tokio maitinimo nauda“, – neabejoja V.Račickas.
Jis pridūrė, kad „Du medu“ produktai yra pritaikyti vaikams ir pagal jų sudėtį, ir pagal įpakavimą. „Ilgai siekiame, kad sveiki produktai patektų į darželius, mokyklas. Tikimės, kad tai populiarės. Mūsų pačių vaikai darželių jau nelanko, bet gal anūkai eis į tokias ugdymo įstaigas“, – vylėsi ekologiškų produktų gamintojas.
Skaniai produkcijai tiko pavadinimas „Du medu“
Ekologiškos produkcijos gerbėjai atpažįsta kepyklos „Du medu“ produktų skonį. Nuo 2007 metų veikianti šeimos verslo kepykla nėra didelė, tačiau čia daug dėmesio skiriama produkto kokybei.
Iš savo tėvų Reginos ir Jono Račickų, ekologinės žemdirbystės puoselėtojų, ilgametę ūkininkavimo patirtį ir duonos kepimo tradicijas perėmęs Vytautas pabrėžė, kad šeimos filosofija – gaminti sveikus, natūralius ir skanius produktus. Tam tiko pavadinimas „Du medu“. Tiesa, Račickai bičių nelaiko, tačiau duoną ir kitus gaminius pagardina medumi iš ekologinių bitynų.
„Labiausiai puoselėjame ruginės duonos kepimo tradicijos, o tai, kad pirkėjų itin pamėgta ekologinė naminė duona kepama iš šeimos ūkyje užaugintų grūdų suteikia dar daugiau pasitikėjimo mūsų produkcija“, – teigė kepyklos vadovas.
Įsigijo transporto priemonę produkcijai vežioti
V.Račickas užsiminė, kad ūkis pasinaudojo 2014–2020 m. KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ lėšomis.
„Ūkininkams ir gamintojams visokia parama yra naudinga, jeigu ji yra naudojama pagal paskirtį. Smagu, kad yra remiami ir smulkūs ūkiai. Jiems parama itin naudinga“, – įsitikinęs ūkininkas.
Jis sakė, kad ūkiui labai reikėjo transporto priemonės ekologiškai produkcijai vežioti. Tokią ir įsigijo pasinaudojęs 2014–2020 m. KPP parama.
Pasak ekologiškos produkcijos gamintojo, jo ūkis nėra didelis – apie 30 hektarų. „Auginame ir daržovių, prieskonių augalų, anksčiau tėvai mėgo auginti kuo didesnę jų įvairovę. Dabar jų mažiau, pagrindas – ekologiški rugiai, iš kurių malame miltus ir kepame natūralią skanią duoną“, – kalbėjo pašnekovas.
Šiauliečiai nori sustiprinti sveiką vaikų mitybą
ŽŪM ragina šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigas teikti paraiškas ir kitiems metams gauti finansinę paramą vaikų maitinimui kokybiškais lietuviškais produktais. Tokį raginimą išgirdo Šiaulių miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigos.
„Mes skatinome ikimokyklinio ugdymo įstaigas teikti paraiškas ir pasinaudoti Žemės ūkio ministerijos teikiama finansine parama. Darželiai tikrai teikia paraiškas, kiek jų bus, kol kas dar neturime skaičių“, – sakė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė.
Ji priminė, kad ir dabar į Šiaulių miesto lopšelių-darželių auklėtinių racioną yra įtraukta nemažai ekologiškų produktų. „Aišku, norime dar labiau stiprinti sveiką vaikų maitinimą. Mes jau seniai propaguojame sveiką mitybą ugdymo įstaigose, esame parengę atitinkamas rekomendacijas ir valgiaraščius arba vadinamuosius meniukus. Tokia patirtimi dalinamės su kitomis savivaldybėmis“, – pasakojo E. Minkuvienė.
Vaikų darželiai turės dvi pasirinkimo galimybes
ŽŪM kompensuoja skirtumą tarp įprastinės gamybos ir ekologiško arba pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų kainos.
Atsižvelgiant į paramos sistemoje dalyvaujančių bei norinčių dalyvauti vaikų darželių pageidavimus, ŽŪM patobulino Ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos taisykles.
Dabar vaikų darželiai turės dvi pasirinkimo galimybes: jie galės įsigyti ne mažiau kaip 50 proc. pagal kokybės sistemas pagamintų produktų viso vaikų maitinimui skirto maisto kiekio ir gauti vienam vaikui per mėnesį 17 eurų paramą arba, kaip ir anksčiau, galės įsigyti ne mažiau kaip 60 proc. pagal kokybės sistemas pagamintų produktų viso vaikų maitinimui skirto maisto kiekio ir gauti vienam vaikui per mėnesį 20 eurų.
ŽŪM pabrėžia, kad keliama dar viena sąlyga – darželis turi turėti savo virtuvėlę, kuriame ir gaminamas maistas vaikučiams.
Darželinukai turės būti maitinami sveikatai palankiais produktais iš visų 10 grupių: mėsos ir jos produktų; pieno ir jo produktų; kiaušinių; grūdų produktų; duonos bei pyrago gaminių; aliejaus ir riebalų; vaisių ir jų produktų; daržovių ir jų produktų; uogų ir jų produktų; kitų (medaus ir kt.) maisto produktų. Tačiau dabar kiekvienos minėtosios grupės privalomas pagal kokybės sistemas pagamintų produktų kiekis sumažintas iki 15 proc. (anksčiau buvo 20 proc.)
Pakeitus paramos taisykles, mokslo metų pradžioje leidžiama tikslinti paraiškoje nurodytą vaikų skaičių, iš naujo priimant sprendimą didinti ir apskaičiuotą maksimalią paramos sumą. Esant didesniam paraiškų skaičiui, ŽŪM numato galimybę skirti daugiau valstybės biudžeto lėšų, nei suplanuota tiems metams. 2021 m. šiam tikslui skirta 1 008 tūkst. eurų.
Skatinamos maisto tiekimo trumposios grandinės
Nacionalinė mokėjimo agentūra, vertindama paramos paraiškas, pirmenybę teiks tiems darželiams, kurie vaikus maitins tik ekologiškais produktais. Toliau eilėje rikiuosis vaikų ugdymo įstaigos, kurios nurodys didžiausią numatomų įsigyti pagal kokybės sistemas pagamintų produktų procentinę dalį.
Siekiama, kad vaikai valgytų vietoje užaugintą ir pagamintą maistą, todėl vienas iš pareiškėjų atrankos kriterijų yra maisto tiekimo trumposios grandinės, t. y. tarp vartotojo ir augintojo gali būti ne daugiau kaip vienas tarpininkas. Juk perkant vietinį maistą palaikoma šalies ekonomika ir ugdomas bendruomeniškumas.
Vertinant paraiškas, pirmenybė teikiama produktams, užaugintiems ar pagamintiems pareiškėjo savivaldybėje arba kaimyninėse savivaldybėse. Juk savivaldybės, vykdančios viešuosius maisto pirkimus ir perkančios vietinius produktus, ne tik investuoja į vaikų ateitį ir sveikatą, bet ir palaiko regionų gyvybingumą, kaimą ir žemdirbius.
Tam, kad ūkininko ūkyje užaugintas ar pagamintas produktas trumpiausiu ar „tiesiausiu“ keliu pasiektų vartotojus, o šie vartotų šviežią, vietinę, ekologišką produkciją, kad būtų ugdomas supratimas apie tvarų maisto naudojimą ir tuo pačiu prisidedama prie tvarios ekonomikos ir aplinkos kūrimo, ŽŪM skatino ūkininkus naudotis 2014-2020 m. KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ parama.
„Trumpos tiekimo grandinės – greitai populiarėjanti KPP priemonė, nes auga nauja karta, kuri yra žingeidesnė ir labiau besirūpinanti savo sveikata“, – teigia ŽŪM 2 Europos Sąjungos paramos skyriaus vyr. specialistė Nomeda Padvaiskaitė.
Remiant trumpąsias maisto tiekimo grandines siekiama padidinti pirminės produkcijos gamintojų konkurencingumą geriau juos integruojant į žemės ūkio ir maisto produktų grandinę, taip pat kuriant žemės ūkio produktų pridėtinę vertę, skatinant vietos rinkas ir pasitelkiant trumpąsias tiekimo grandines.