„Kitaip nei soduose, miškuose privalomų atlikti pavasarinių ar rudeninių darbų nėra. Miškas tvarkomas visais metų laikais, pagal poreikį. Šiuo metu svarbiausia apžiūrėti, kaip miško medžiai atlaikė audras ir sunkų sniegą, o nulūžusius, išjudintus ir išverstus su šaknimis – sutvarkyti. Kitu atveju gali įsiveisti kenkėjai, ilgainiui sukelsiantys žalos visam miškui“, – sako Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos profesijos mokytojas ekspertas Arūnas Jurkonis, rašoma pranešime.
Nesutvarkius įsiveis kenkėjai
Ypatingai svarbu ilgam nepalikti pažeistų spygliuočių, kuriuos labai mėgsta kenkėjai. Atėjus pavasariui ir atšilus orui, atsigauna kenkėjai žievėgraužiai tipografai. Jie dažniausiai puola pusamžius ir vyresnius eglynus, pirmiausia – nusilpusius medžius, vėjavartas ir vėjalaužas, o ilgainiui gali išplisti dideliame plote ir sunaikinti sveikus medžius. Jų veiklos požymiai yra krentantys dar žali spygliai, besilupanti žievė ir išgraužos po žieve.
Dėl to geriausia išlaužytus medžius miške sutvarkyti kuo greičiau, jei tik nėra neišbrendamų pusnių. Delsti iki šiltesnio pavasario negalima, nes kenkėjai bus greitesni.
Su sodo ir miško priežiūros technikos gamintoja „Husqvarna“ bendradarbiaujantis A. Jurkonis atkreipia dėmesį, kad nulūžę, išvirtę medžiai ar medžiai kabančiomis nulaužtomis viršūnėmis reikalauja didesnio atsargumo, nes dėl savo nestabilumo jie yra pavojingi žmonėms. Pavojingi ir išjudinti, bet dar stovintys medžiai, nes jų šaknų sistema jau nebėra tokia tvirta ir jie gali virsti paveikti net mažesnio vėjo ar sniego. Tokius medžius reikėtų nupjauti ir sudoroti pirmiausiai.
„Greičiau reikia sutvarkyti ir medžius su nulaužtomis, dar kabančiomis viršūnėmis. Galima paimti 3-4 metrų ilgio kartį ir pabandyti viršūnę pajudinti. Gal ji laikosi tik ant žievės ir pavyks ją nustumti pajudinus, liks tik stuobrys, tuomet ir pavojus bus kur kas mažesnis“, – aiškina A. Jurkonis.
Jei medis išverstas su šaknimis, nupjovus kamieną negalima palikti šaknų luito, jį būtina sugrąžinti į vietą. Jis yra sunkus, tad paliktas išverstas po kurio laiko gali netikėtai virsti atgal į savo vietą ir prispausti po mišką vaikštančius ar grybaujančius žmones.
Kaip teisingai genėti šakas?
A. Jurkonis sako, kad ir nenulūžusius medžius gali pažeisti kenkėjai, todėl visuomet derėtų dairytis jų veiklos požymių.
„Skirtingi kenkėjai renkasi skirtingas medžių rūšis, todėl reikėtų pasižiūrėti, kokia miško sanitarinė būklė, ar niekas nekelia įtarimų. Pavyzdžiui, egles labai mėgsta kinivarpos, kurių atsiradimą išduoda skylutės kamiene. Kai medyje kenkėjų dar nedaug, galima pastebėti, kad medis pats stengiasi išsigydyti ir apsipila sakais. Jei kenkėjų daugiau, o sąlygos tinkamos, tuomet kenkėjai plinta žaibiškai ir medį gali tekti nupjauti“, – tikina jis.
Dalis miškų savininkų neapsiriboja vien pažeistų medžių pašalinimu, jie nori matyti mišką kaip parką, tad stengiasi jį kuo labiau išvalyti. Ekspertas sako, kad miškas turėtų būti paliekamas kuo natūralesnis, nes jame augantys medžiai ir krūmai yra paukščių, žvėrių, vabzdžių buveinė, o krentančios šakos pūdamos tampa miško paklote ir trąša.
Be to, miške, kaip ir žmonių pasaulyje, vyksta natūrali kaita – senus medžius keičia nauji, tad šiuos be gailesčio iškirtus ir miškui pasenus nebebus natūraliai užaugusios medžių pamainos.
Vis dėlto norintiems, kad jų turimas miškas atrodytų tvarkingesnis ir po jį būtų galima vaikščioti nelandžiojant po šakomis, A. Jurkonis turi vieną patarimą.
„Genint apatines medžių, ypač spygliuočių, šakas jokiu būdu negalima jų pjauti sulig kamienu ir pažeisti jo žievės, nes yra didelė tikimybė įsimesti puviniui ir kitoms ligoms. Geriau pjauti eglių ir pušų šakas paliekant apie 5 cm nuo kamieno“, – pataria jis.
Būtinas medkirčio pažymėjimas
Svarbu ne tik žinoti, kaip teisingai tvarkyti mišką, bet ir pasirinkti tam tinkamus įrankius. Pasak „Husqvarna“ technikos eksperto Simo Bairašausko, anksčiau populiaresniu pasirinkimu buvę benzininiai grandininiai pjūklai pamažu užleidžia vietą naujos kartoms akumuliatoriniams.
„Žmonės anksčiau benzininius pjūklus rinkdavosi dėl didesnio jų galingumo palyginti su akumuliatoriniais, tačiau naujos kartos akumuliatoriniai pjūklai jau gali konkuruoti šia savybe. Pavyzdžiui, naujieji akumuliatoriniai pjūklai turi tiek pat galios, kiek benzininiai 40 kub. cm variklio tūrio analogai. Be to, siūlomas akumuliatoriaus kuprinėje sprendimas keletą kartų pailgina pjūklo veikimo laiką. Ne veltui kalbant apie šiuos gaminius naudojama frazė „benzininės technikos efektyvumas – be benzino“, – teigia S. Bairašauskas.
Akumuliatoriniai grandininiai pjūklai taip pat yra tylesni už benzininius, todėl saugoma pjovėjo klausa, mažiau drumsčiama miško ramybė. Pats įrankis veikdamas sukelia mažiau vibracijų, dėl to dirbantys su juo ne taip greitai pavargsta. Jie taip pat į aplinką neišmeta kenksmingų medžiagų, todėl yra sveikesni gamtai.
A. Jurkonis atkreipia dėmesį, kad tvarkant mišką neužtenka pjūklo, gali būti reikalinga speciali technika ar papildomi priedai, nes kyla tikimybė, kad prireiks ištraukti rąstus, atversti medžius ar jų šaknis. Todėl kas kartą vertėtų pasverti, ar pavyks susitvarkyti savo jėgomis, ar geriau kviestis specialistus.
Ekspertas primena, jog miško darbus atliekantys tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys turi laikytis Miško darbų saugos taisyklių, turėti medkirčio pažymėjimą. Jo teigimu, kasmet Lietuvoje būna keli atvejai, kai dėl žinių trūkumo ir neatsargumo miške žūsta žmonės. Miško darbai yra pavojingi, todėl net ir dirbant savame miške reikia to nepamiršti.
„Pavyzdžiui, būtina artimiesiems pasakyti, kur ketinama dirbti, nuolat palaikyti su jais ryšį, susitarti, kad jie retsykiais paskambins pasiteirauti, ar viskas gerai. Yra buvę atvejų, kai žmones prispaudžia medžiai, o niekas net nežino, kur jie yra. Kur kas saugiau miške darbuotis dviese. Kitas medkirtys turėtų darbuotis saugiu atstumu, lygiu 2,5 medžio aukščio, jei medžiai leidžiami nuo kelmo. Svarbu dėvėti individualias apsaugos priemones: šalmą su akių ir ausų apsauga, neperpjaunamas kelnes, apsauginius batus. Nereikėtų žiūrėti į saugumą pro pirštus dirbant su grandininiu pjūklu, kurio pjūvis gali padaryti 6-8 mm pločio ir itin gilią žaizdą“, – kalba pašnekovas.