spygliuočiai

Kiekvieną rudenį sodininkams kyla „sezoninių“ klausimų. Kodėl tuja iš vidaus parudavo? Ar jau reikia nurašyti pušį, jei jos vidus pagelto? Viskas daug paprasčiau, nei galite pagalvoti, rašo „Maaleht“.

Pavasario sausra ir kritulių stygius sudarė palankias sąlygas masiniams spygliuočių medžių kenkėjų židiniams plisti. Siekiant išvengti vabzdžių plitimo, miškininkai intensyviai žvalgo spygliuočių medynus, likviduoja kenkėjų židinius bei taiko sanitarines miško apsaugos priemones.

Sniego gausa kelia nerimą ne tik žmonėms, kuriems reikia kokiu nors būdu pasiekti darbo vietą, bet ir sodininkams, nes gali paaiškėti, kad dalis metų metais puoselėtų augalų buvo suniokoti ar netgi žuvo.

Beprasidedant kalendorinei žiemai susizgribote, kad nespėjote sode atlikti genėjimo darbų, tad nusprendėte juos atidėti iki pavasario? Arboristas Renaldas Žilinskas sako, kad būtinybės atidėlioti nėra – jei leidžia oro sąlygos, medžius genėti galima ir žiemą. Be to, juos atsakingai genint šiuo metu,...

Nenustebkite, kad visžalių medelių spygliai nebūna nuolat žali. Terminas „visžalis“ reiškia tik tiek, kad medžiai prieš žiemą nenumeta visų savo spyglių, kaip tai daro lapuočiai. Tačiau net visžaliai augalai reguliariai atsikrato senų spyglių, kad atsiaugintų naujus, ir šis sezoninis reiškinys vadin...

Kraštovaizdžio dizaineriai dažnai siūlo sodinti tujas, nes jos yra lengvai auginamos, be to, gana atsparios ligoms. Pasodinus tujas, jos kartais paliekamos ramybėje, kad įgautų natūralią formą, arba yra genimos, kad atrodytų tvarkingai. Jei ketinate genėti tujas, labai svarbu tai daryti teisingai ir...

Šių metų žiema negailėjo sunkaus šlapio sniego ir smarkių vėjų, kurių neatlaikę lūžo ne tik pavieniai, bet ir miškuose augantys medžiai. Išlaužytų ir išvartytų medžių sutvarkymas yra svarbiausias darbas, kurį miške reikėtų atlikti nelaukiant šiltesnių orų. Specialistai ragina nepavėluoti, nes laiku ...

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai apžiūrėjo miškus ir įvertino praėjusią savaitę stipraus vėjo, ypač smarkiai varčiusio ir laužiusio medžius šalia gyvenamųjų teritorijų, padarytą žalą.

Siekiant apsaugoti spygliuočių miškus, aplinkosaugininkai iki rugsėjo pabaigos stebės, ar miškai neužpulti vabzdžių, tikrins įmones ir žmones, kurie perdirba medieną ar ja prekiauja, pranešė Aplinkos ministerija.

Beveik kiekvienoje sodyboje ar sode galima išvysti spygliuočių augalų, tačiau ne visi žino, kad juos taip pat reikia prižiūrėti ir puoselėti. Norint susikurti tobulą sodą, vien tik gėlių nepakaks.

Rudenį miškuose medžiams metant lapus, miškų savininkai atlieka šiuo sezonu aktualius sodinimo, kirtimo ir valymo darbus. Kaip pabrėžia specialistai, laiku neatlikti rudens darbai neigiamai veikia miško kokybę, todėl miškų savininkai turėtų suskubti. Kokių darbų šiuo metu palankiausia imtis ir kodėl...

Miškas, tikriausiai, yra vienintelis nekilnojamasis turtas, kuris auga savaime – miškininkų skaičiavimais, per metus 1 ha vidutiniškai priauga 8,3 kub. m. medienos. Investuoti į jį apsimoka dar ir dėl to, kad šiuo metu nebrandžių miškų kainos yra pačios mažiausios.

Daugelis sodininkų mėgsta spygliuočius – jie suteikia sodui jaukumo, sukuria pavėsį.

Vargu ar kuris nors mėnuo gali pasigirti tokia gausa šviežios žalumos ir baltų žiedų kaip gegužė. Ir didžiausi medžiai, ir gležniausios žolės, pasidabinę jauna žaluma, skelbia žinią, kad prasideda dar vienas saulės, šilumos ir šviesos kupinas sezonas.

Dažniausiai spygliai renkami sodo ir daržo augalų mulčiavimui. Po 3-5 cm spyglių sluoksniu drėgmė gali išsilaikyti gana ilgai, todėl augalus reikia rečiau laistyti. Be to, storas mulčio sluoksnis apsaugo lysves nuo piktžolių ir sukuria palankų mikroklimatą augalams.

Spygliuočių užpilas nuo seno žinomas kaip baktericidinė ir dezinfekuojanti priemonė. Jį galima naudoti ligų ir grybelinių susirgimų profilaktikai, pavyzdžiui, auginant sodinukus.

Didžiulėje Viktoro Janukovyčiaus rezidencijoje prie Kijevo be auksinio batono ir kitų įdomybių buvo ir zoologijos sodas. Likę zoologijos sodo prižiūrėtojai kartu su savanoriais jau dvejus metus parūpina gyvūnams maisto ir vaistų. Šią žiemą su pašaru pasidarė visai sunku.

Spygliuočiai beveik užkariavę ne tik miestų, bet ir tolimų užmiesčių, kur erdvės pakanka dideliems augalams, o nukritę lapai storu kilimu neužkloja visos vejos, sodybų sklypus. Kas atsispirs nuolatinei žalumai ir gražioms išraiškingoms formoms?

Spalvingų spygliuočių mūsų šalies dekoratyviniuose želdynuose auginama gana daug. Tai įvairios geltonšakės, melsvašakės ir margašakės puskiparisių, kadagių ir tujų dekoratyvinės formos, melsvaspyglės, pilkaspyglės, geltonspyglės ir gelsvaspyglės eglių, pušų bei kėnių veislės.

Žiemą saulės mažai, o jeigu ir sniego pagailėta, tai gėlynai paskęsta, rodos, niekada nesibaigiančioje prieblandoje. Joje susilieja formos, lyg trintuku pabraukus išsitrina jų kraštai, o šalti mėlyni ir žali atspalviai įgauna dar daugiau niūrumo. Ir tuomet kaip niekada šildo ir akį glosto auksu pasi...