„Pataikėte, ką tik su žmona skaniai bobausių pavalgėme“, – linksmai pokalbį pradėjo gamtininkas Selemonas Paltanavičius, kurio paskyroje feisbuke puikuojasi šimtai pavasarinių valgomų grybų. Gamtininkas sako, kad šiemet jį ypatingai nustebino tai, kad vienoje vietoje rado apie 400 briedžiukų, tarp kurių buvo ir delno dydžio grybų.
„Šis pavasaris pakankamai grybingas, tačiau jis ypatingas tuo, kad kitais metais pavasariniai grybai jau baigdavosi, nes buvo pakilusi juos gožianti žolė, trūkdavo drėgmės. Pavasaris vėluoja 2-3 savaites. Briedžiukai auga po lapuočiais – debulėm, tuopom, tačiau aš jų radau viduryje laukų po vieniša obelimi. Tačiau tai suprantama, nes tokiems grybams reikia papuvusių šaknų, kad būtų palanki aplinka grybiena. Su medžių šaknimis jie keičiasi maisto medžiagomis“, – aiškina gamtininkas ir sako, kad, pavyzdžiui, rudmėsių visi ieško eglynėliuose po tankiais medžiais.
Briedžiukų daugelis žmonių nepažįsta ir net bijo juos imti. Tačiau jis nėra toks nuodingas kaip valgomasis bobausi, kitas pavasarinis grybas, kurį mėgsta lietuviai. Juos, jei norite valgyti, reikia bent keletą kartų nuplauti ir perplauti. Tačiau viso smėlio išplauti vis tiek nepavyks ir gamtininkas juokauja, kad tai bus tiesiog papildomas prieskonis kaip ir rudeninėms žaliuokėms.
„Aš užaugau prie Kazlų Rūdos girios, kur yra pušynų ir mišrių miškų. Kiekvieną pavasarį rinkdavome bobausius ir juos valgydavome bent porą kartų per sezoną. Man jie vieni skaniausių grybų, nes, skirtingai nuo briedžiukų, turi savotišką skoni ir kvapą“, – dėsto S. Paltanavičius ir sako, kad jam patink, kad miškuose daug žmonių, kurie vaikšto ištisas dienas, nešasi knygas, žiūronus, naudoja įvairias programėles. Jie gėrisi mūsų kraštu vietoj to, kad važiuoti į Turkiją ir drybsoti paplūdimyje.
S. Paltanavičius pataria ir kur ieškoti bobausių – jų daugiausia biržėse, kur miškas buvo iškirstas prieš 3-4 metus ir pasodintos pušelės. Jie geriausia auga vagose, kuriose buvo ariamos prieš miškasodį. Dabar jų, kaip sako suvalkiečiai, „nors vežimu vežk“. Juos galima ir džiovinti.
Jie kirtavietė 6 metų ar senesnė, bobausio ten jau neberasi, tačiau gerai keletą metų auga išdagose.
„Jie ten būna juodi kaip velniukai ir auga tiltais“, – pokštauja gamtininkas ir sako, kad prieš ruošiant šį grybą būtina supjaustyti, kad būtų galima išplauti nuodingas medžiagas.
Jis sako, kad jam pačiam skaniausias senas liaudiškas receptas – su svogūnu ir svogūnų laiškais bei spirgintais lašinukais, kad kvepėtų. Tada grybai bent du kartus nuverdami ir pabaigoje įmušamas kiaušinis, tačiau jo labai nedaug, tik dėl skonio.
„Tai senas mano mamos receptas, o mano kaimynė kaime juokaudavo, kad reikia imti kilogramą lašinių ir svogūnų laiškų, kad vos apglėbtum abiem rankos, tada rieškutę bobausių ir dešimt kiaušinių. Būna labai skanu“, – pokštauja gamtininkas.