Tokį kompensavimo būdą gyventojai galėjo pasirinkti tik iki šių metų vasario 1 d. Todėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujanti Seimo narė Rita Tamašunienė kartu su įvairioms frakcijoms atstovaujančiais parlamentarais įregistravo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo projektą, siūlantį šį terminą pratęsti iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Priėmus įstatymo pakeitimo projektą, gyventojai turėtų paskutinį šansą už neatgautą žemę pasirinkti kompensaciją miško žeme. Projektą inicijavusi Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūnė R. Tamašunienė sako, kad jį parengti paskatino gyventojų ir visuomeninių organizacijų prašymai.
„Gyventojams siūlomos piniginės kompensacijos yra labai menkos, neatitinkančios rinkos kainų, o kartais netgi žeminančios. Todėl reikėtų pratęsti galimybę pasirinkti jiems kompensacijas miško sklypais. Šiuo metu laisvos valstybinės žemės fonde yra dešimtys tūkstančių hektarų valstybinių miškų, kurie galėtų būti rezervuoti nuosavybės teisėms atkurti. Atlyginti už valstybės išperkamą žemę, turėtą mieste, šių miškų pakaktų didesnei daliai piliečių. Taip pat Vilniaus m. savivaldybė intensyviai dirba siekdama įgyvendinti žemės grąžinimo tikslus. Projektuojami sklypai, NŽT bus rengiami visuotiniai susirinkimai ir siūlomi pretendentams. Manau, kad būtų teisingesnis sprendimas už likusią negrąžintą žemės dalį sudaryti galimybę gyventojams pasirinkti kompensaciją miško sklypu nei vien tik siūlyti niekines kompensacijas“,- Eltai sakė R. Tamašunienė.
Priėmus siūlomas pataisas, anot jos, būtų greičiau užbaigtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, užtikrintas teisingas ir proporcingas nuosavybės teisių atkūrimas.
„Nuosavybės teisių atkūrimas vyksta jau 30 metų, tačiau procesas vis dar nebaigtas, o laisvos valstybinės žemės fonde esančiuose ir nepanaudotuose nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypuose nevykdoma ūkinė veikla, taigi neracionaliai naudojami šalies miškų ištekliai. Svarbu pabrėžti, kad Aplinkos ministerija ir ministras ieško sprendimų, kaip teisingai piliečių atžvilgiu užbaigti restitucijos procesą“,- sako projekto autorė R. Tamašunienė.
Beje, įstatymo pakeitimo projektu nebūtų stabdoma Valstybinių miškų urėdijos kompleksinė miškų ūkio veikla. Tam įstatyme numatyta išimtis. Tai reikštų, kad gyventojai negalėtų pretenduoti į Valstybinių miškų urėdijai Vyriausybės nutarimu numatytus perduoti laisvo valstybinio fondo miško žemės plotus, kuriuos planuojama panaudoti kompleksinės miškų ūkio veiklos vykdymui.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos šių metų sausio 1 d. duomenimis, 2 865 piliečiams (2838 – Vilniaus m., 27 – Grigiškių m.) liko atkurti nuosavybės teises, o likusios neatkurtos žemės plotas sudaro 1 692 ha žemės (1 675 ha – Vilniaus m., 17 ha – Grigiškių m.); Trakų mieste nuosavybės teisės atkurtos į 93,82 proc. žemės ploto, nurodyto piliečių prašymuose, o liko atkurti nuosavybės teises 33 piliečiams.
ELTA primena, kad galiojantis įstatymas numato galimybę asmenims pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą už turėtą žemę lygiaverčiu miško sklypu iki šių metų vasario 1 d. Tokia galimybė buvo pratęsta 2019 m. sausio 11 d. ir pernai birželio 28 d. priimtomis įstatymo pataisomis.
R. Tamašunienės duomenimis, įgyvendinant pernai birželio pabaigoje priimtas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas, Vilniaus mieste buvo gauta 313 prašymų suteikti lygiaverčius miško sklypus kaimo vietovėje. Tenkinant šiuos prašymus yra parengta 215 išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn.
Anot R. Tamašunienės, akivaizdu, kad piliečiai naudojasi suteikta galimybe pasikeisti nuosavybės teisių atkūrimo būdą, todėl tikslinga nustatytą terminą pratęsti.
Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūnė R. Tamašunienė tikisi, kad įstatymo pataisos bus svarstomos ir priimtos Seimo pavasario sesijos pradžioje.
Įstatymo pataisas savo parašais parėmė Aplinkos ministras parlamentaras Simonas Gentvilas, Seimo Kaimo reikalų ir Aplinkos komitetų pirmininkai Viktoras Pranckietis ir Aistė Gedvilienė, Seimo nariai Česlav Olševski, Justinas Urbanavičius, Angelė Jakavonytė.