Nors daugelis galvoja, kad sulą galima leisti tik pavasarį, tačiau iš tiesų šios medžių „sultys“ bėga ir žiemą. Tam užtenka teigiamos oro temperatūros. Idealiausia apie tris laipsnius šilumos.
Kelmės rajone gyvenanti Marijus Čekavičius sulą leidžia nuo sausio.
„Džiaugiuosi, kad sausio 1 dieną teko paragauti kelis gurkšnius šio gėrimo. Žinoma, jei atšals ir bus minusinė temperatūra, ji nebėgs“, – aiškina Marijus.
Norint leisti sulą nereikia daug įrankių. Užtenka grąžto, vamzdelio ir indo skysčiui. Marijus pietinėje medžio pusėje išgręžia 5-7 centimetrų gylio skylę. Į ją įstatomas vamzdelis. Iš 70 centimetrų diametro medžio išbėga 5-7 litrai sulos. Tai saldus gėrimas, kuriame daug mineralinių medžiagų.
Marijus sulą laiko medžio dovana žmogui ir ją geria kasdien. Jis gręžia senelio sodintus klevus.
Tačiau prekybininkai pastebi, kad šiųmetė sula kol kas bėga prastokai, o ir pats gėrimas galėtų būti saldesnis, tačiau tai priklauso nuo oro temperatūros. Pirkėjai sako, kad kuo žemesnė oro temperatūra, tuo saldumo daugiau. Šiemet, skirtingai nuo ankstesnių metų, nebuvo pašalo.
Tačiau sulos leidimą žmonės vertina skirtingai. Vieniems tai Dievo dovana, kitiems medžių žalojimas. Pats Marijus sako, kad tai dovana, kurią žmogus turi priimti. Kalbantys apie medžių žalojimą tiesiog neturi supratimo, kas tai. Paprastai tai atėjūnai iš miesto, nes senovės lietuviams tai buvo natūralus reiškinys.
Kol kas sula teka tik iš klevų. Kai juose ims trūkti vadinamojo „medžių kraujo“, ji pradės bėgti iš beržų. Tai simbolizuos tikrąjį pavasarį. Anksčiau žmonės tikėjo, kad kai sula pradeda bėgti iš beržo, jau galima arti žemę.
Plačiau žiūrėkite čia.