Iki šiol vienas iš pagrindinių jų trūkumų buvo tai, kad obuoliai nebuvo ypatingai skanūs. Viskas pasikeitė išvedus naujas veisles.
„Sodinant kolonines obelis svarbiausia išsirinkti teisingus sodinukus. Mes patys naudojame poskiepį, kuris slopina augimą. Metų laiko sodinukas turi būti iki pusės metro. Jei jis metro ar aukštesnis, tai reiškia, jog toks medis daugiau augs nei derės ir medelis nuolat mėgins išauginti kelias atšakas“, – aiškina G. Cijūnaitis.
Sodininkas sako, kad didžiausias atstumas tarp medelių, jei formuojama alėja, metras. Minimalus 50 cm. Profesionalūs sodininkai sodinam šachmatine tvarka kas 75 cm. Tai pačio eksperto eksperimentas.
„Matau, kad daugėja atvejų, kai kaimynai susikooperuoja, kiekvienas netveria atskiros tvoros, o kartu pasodina tokių obelų alėją“, – apie pokyčius pasakoja ekspertas ir pabrėžia, jog jei prieš kelis dešimtmečius, kai šių augalų banga prasidėjo, buvo tik kelios veislės. Dabar jų kur kas daugiau.
Galima rinktis vasarinius, rudeninius ir yra geras skonis, kuris gali konkuruoti su „normaliomis“ obelimis.
Genint reikia palikti 5–10 cm. šakeles. Tada bus išprovokuotas pumpurų auginimas.
„Jei auginsite teisingą koloninę obelį, derliaus turėsite kiekvienais metais. Tačiau patartina sumažinti derančių vaisių kiekį, nes užaugs daug smulkių obuolių“, – pasakoja G. Cijūnaitis.
Kalbant apie priežiūrą – būtina sąlyga tinkamas kuolas. Jis gali būti ir mažesnis už patį augalą. Nesvarbu, kad obelis jau didelė, ją būtina pririšta. Tiesiog vaismedžio šaknų sistema kuokštinė, kuri leidžia derėti kiekvienais metais ir iš karto po pasodinimo. Tačiau ji nėra tvirta ir atrama būtina.
Būtina balinti, kad negautų tiesioginių saulės pinigų. Bent jau iš pietinės pusės, kur daugiausia saulės.
Sodininkas įvardina ir mėgiamiausią savo veislę – Polka.