Netgi aktyviai siunčiasi sėklas iš užsienio internetinių parduotuvių ir nesupranta, kodėl skiriamos baudos.
Tačiau tokie piliečiai dažnai nepagalvoja, kad taip gali nukentėti jų šeimos piniginė.
Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų.
Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300–500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800–1500 eurų bauda.
Aplinkos apsaugos departamentas pernai 2 fiziniams asmenims už invazinių rūšių laikymą, skyrė 100 eurų baudas, o 2 juridiniams asmenims už invazinių rūšių laikymą ir prekybą, paskirtos baudos – 400 eurų ir 800 eurų.
Iš fizinių ir juridinių asmenų buvo konfiskuota: 7 Muilinės gubojos (Gypsophila paniculata); 37 Gausialapiai lubinai (Lupinus polyphyllus); 18 Uosialapių klevų (Acer negundo).
Vieni iš populiariausių tokių augalų lubinai ir robinijos, populiariai vadinamos akacijomis.
Taigi, kad išsaugotume savo laukinės augalijos įvairovę, invazinėms rūšims svarbu neleisti plisti. Todėl gyvybingus invazinius augalus draudžiama be leidimo auginti, dauginti, parduoti ar kitaip naudoti. Šis draudimas taikomas rūšims, įrašytoms į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą arba į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, vadinamą Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašu, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime.
Be to, draudimas galioja ir invazinių augalų rūšių priskiriamoms veislėms ir porūšiams (jei nėra išimčių), o juo vadovautis turi visi: privatūs asmenys, botanikos sodai, miesto želdintojai. Į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įrašytas rūšis leidžiama naudoti tik su Aplinkos apsaugos agentūros išduotu leidimu.
Aplinkos apsaugos departamentas primena – gausialapis lubinas, nors ir gražiai žydi, yra invazinis augalas. Taigi juos galite gausiai skinti ir merkti į vazas, bet patys jų nepirkite, neauginkite ir nedauginkite.
Lubinai, žydintys mėlynais, violetiniais, balkšvais ar rausvais žiedais, į Lietuvą atkeliavo daugiau kaip prieš pusę amžiaus ir ilgainiui išplito, nustelbdami daugelį vietinių augalų. Todėl lubinai – invazinė rūšis ir jiems taikomi minėti draudimai.
„Šiuo metu padažnėjo atvejų, kai žmonės lubinų sėklų parsisiunčia iš kitų šalių (tarkim, iš Lenkijos). Todėl dar kartą primenama, kad šis gražiai žydintis augalas iš tiesų pavojingas: lengvai plinta ir ten, kur įsigali, ima nykti kitos rūšys. Tad, saugodami mūsiškius augalus, lubinus kiek tik norite skinkite ir puoškite gyvenamąsias ar darbo erdves, o per Jonines iš jų galite pinti vainikus“, – sako Gyvosios gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Černevičienė.
Gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus) – kaip naikinti
Lubinai didina azoto atsargas dirvožemyje, todėl tose vietose ima nykti kitos rūšys.
Sode, sodyboje, aplink namą sudygusius lubinus reikia iškasti arba reguliariai šienauti dar nesubrendus sėkloms. Iškasti nėra taip paprasta, nes šaknys pasiekia ir 1,5 metro gylį. Be to, nenudžiūsta ir per sausrą. Jei lieka nors dalis šaknies, lubinas auga iš naujo.
Kasmet po keletą kartų šienaujami lubinai negali subrandinti sėklų ir po kurio laiko toje teritorijoje išnyksta.
Lubinų neėda nei gyvuliai, nei žvėrys, sėklomis neminta nei pelės, nei paukščiai.
Galima naikinti herbicidais.
Nužydėjusius lubinus reikėtų kompostuoti arba išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, kad sėklos neišplistų.
Lubinų sėklos gyvybingos išlieka ilgai, todėl reikia būti atsargiems naudojant dirvožemį, kuriame jie auga. Auginti draudžiama ir puošnias daugiamečio lubino (pvz., „Polar Princess“, „Persian Slipper“ ir kt.) veisles.
Kitas augalas, robinija, liaudyje vadinama akacija
Baltažiedė robinija, mūsų tėvų ir senelių dažnai vadinama akacija, yra invazinis, mūsų biologinei įvairovei pavojų keliantis augalas, primena Aplinkos apsaugos departamentas. Palankiausias laikas naikinti baltažiedes robinijas prasideda maždaug nuo birželio 10 d., tik, kadangi jas reikia apdoroti cheminiais preparatais, labai svarbu laikytis mokslininkų rekomendacijų.
„Baltažiedė robinija (Robinia pseudoacacia) – labai gajus medis, kuris dauginasi ir sėklomis, ir šaknų bei kelmų atžalomis. Sėklas vėjas gali išnešioti labai toli, o atžalomis robinija per metus gali išplisti 20 metrų atstumu. Tankiais sąžalynais augančios baltažiedės robinijos keičia dirvožemio cheminę sudėtį ir ten, kur jos auga, suveši nebūdingi azotamėgiai augalai. Dėl šios priežasties ypač kenčia smėlynų buveinės – jose ilgainiui išnyksta smėlynams būdingos rūšys“, – sako Gyvosios gamtos apsaugos išteklių skyriaus vyr. specialistė Dalia Černevičienė, rašoma pranešime.
Aplinkosaugininkės teigimu, norint išnaikinti baltažiedes robinijas ir nepakenkti aplinkai, būtina parinkti tinkamus naikinimo metodus ir darbus susiplanuoti prieš šių augalų vegetacijos pradžią.
Į Europą baltažiedės robinijos atvežtos iš Šiaurės Amerikos XVII a. pradžioje ir imtos auginti parkuose, pakelėse. Užauga iki 12–30 metrų, 0,6–1,2 metro skersmens. Auga beveik visoje Lietuvoje, bet ypač gausu Kuršių nerijoje, Kauno, Švėkšnos, Druskininkų parkuose.
Kaip naikinti robinijas
Palankiausias laikas chemiškai apdoroti – maždaug nuo birželio 10 d. iki liepos 20 d. Nuo liepos 20 d. iki rugpjūčio 15 d. nenudžiūvę medžiai gali būti apdorojami pakartotinai, bet ne anksčiau kaip praėjus 30 dienų nuo pirmo naikinimo herbicidais. Naikinimo laikas nustatomas atsižvelgiant į vegetacijos pradžią, nes skirtinguose šalies regionuose ar skirtingais metais ji gali skirtis.
Asmenys, cheminėmis priemonėmis naikinantys baltažiedes robinijas, privalo turėti reikiamą kvalifikaciją darbui su augalų apsaugos produktais ir naudoti būtinas apsisaugojimo priemones.
Veiksmingiausia naikinti pirmiausia vegetacijos periodu paveikiant herbicidais, kurių veiklioji medžiaga – glifosatas.
Pirmiausia medžiai nudžiovinami herbicidais ir tik tada galima nupjauti kamienus.
Pjauti gyvus medžius neefektyvu, be to, tai skatina jų plitimą. Pjaunami tik nudžiūvę medžiai, geriausia – kitą vegetacijos sezoną (kitais metais).
Raunant gyvybingą augalą pažeidžiamos šaknys, todėl vėliau pradeda augti naujos gausios atžalos. Kelerius metus būtina stebėti, ar teritorijoje neišauga naujų atžalų ar individų iš sėklų, sukritusių į dirvožemį.
Darbai atliekami, kai sausa, nes smarkus lietus preparatą gali išplauti iš skylių.
Medžio kamiene išgręžiamos ir herbicidu užpildomos skylės. Kad preparatas nepatektų į aplinką, naudojami švirkštai, piltuvėliai, paklotai apie medžius. Skyles rekomenduojama užsandarinti medžio kaiščiais.
Apdorotą medį reikia pažymėti, kad nebūtų praleisti neapdoroti.
Svarbu
Prieš naikinimą reikia parengti šios rūšies populiacijos gausos reguliavimo veiksmų planą. Reikalavimai jam nurodyti Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos apraše.
Baltažiedė robinija įrašyta į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, todėl gyvybingų individų auginimas, dauginimas, mainymas, įvežimas, perkėlimas, prekyba ar kitoks jų naudojimas draudžiamas. Lietuvoje draudžiama auginti visas baltažiedės robinijos (Robinia pseudoacacia L.) veisles ar formas, prekiauti jų sėklomis ir sodinukais.
Tačiau tai tik populiariausi augalai, kurie sutinkami žmonių sodybose. Pilnas sąrašas čia: