„Nėra vieno atsakymo kada pradėti auginti. Tai priklauso nuo sąlygų ir pavasario. Niekas negali žinoti, koks bus pavasaris – ankstyvas, su šalnomis ar be. Bendra taisyklė – pomidorus reikia sėti likus 50-60 dienų iki jų sodinimo į nuolatinio augimo vietą. Jei planuojame, kad tai nutiks gegužės pabaigoje, kambaryje auginant daigelius geriausias laikas pradėti kovo viduryje“, – pasakoja V. Juškevičienė.
Šiuo atveju kalbame apie pomidorų mėgėjus, kurie juos augins nešildomuose šiltnamiuose. Jei jie šildomi, galima sodinti kur kas anksčiau.
Profesionalė siūlo nesusižavėti viena veisle. Geriau sėti kelis labai ankstyvų veislių daigus, tačiau jie neturi būti jūsų plantacijos pagrindas. Anksčiau daigininti patartina vėlyvas veisles, nes jos labai ilgai auga iki pirmojo derliaus. Nuo jų reikėtų pradėti.
„Dwarf“ serijos pomidorai pritaikyti auginti dideliuose vazonuose, tai yra uždarame konteineryje. Jų specifika ta, kad šaknys mažos ir galima auginti, pavyzdžiui, terasoje. Jie negenimi, nebent nupjaunamos mažosios šaknys. Tačiau jie lėtapėdžiai – auga lėtai, todėl patartina pasėti kuo anksčiau“, – aiškina V. Juškevičiene.
Substratas smulkus, sėklas nebūtina brinkinti, jos dygsta gretai. Gali būti ir tamsoje, svarbu šiltai.kai kurie net uždengia, kad iš dirvos neišgaruotų drėgmė, tačiau reikia reguliariai vėdinti. Tačiau kai tik pasirodo pirmoji kilpelė, išnešame į šviesią ir kiek vėsesnę vietą. Nelaistome. Augalui geriau sausesnė dirva nei per drėgna. Didžiausia klaida perliejimas ir laikymas šaltai. Tada puola pašaknio puvinys.
Sodindami paletėmis, kur kiekvienai sėklai skiriamas atskira vieta sutaupome vieną pikiavimo etapą. Tačiau negalima iš karto sodinti dideliame inde. Tiesiog nepavyks tinkamai laistyti. Paprastai vandens būna per daug.
Jei šilta pomidoras išdygsta greitai, per tris paras. Tačiau persodinant reikia žinoti, kad „pomidorai mėgsta giliau tupėti“. Juos reikia įsodinti iki pat lapelių. Vėliau, persodinant jau didelį augalą, galima pasodinti iki pat lapų, arba, jei išstypo, jį paguldyti. Toks stiebas visas išleis šaknis ir maitins vaisius. Taip kur kas geriau nei iškasti labai gilią duobę ir ten sugrūsti daigą.
Tačiau pikiuojant būtina, kad daigas būtų virš vazono kraštų, nes tada jie išstyps. Statant ant palangės taip pat stengtis, kad nebūtų krašto virš lapelių. Tada išstyps. Taip pat į vieną vazoną sodinant daug daigų tai skatina stypimą.
Kol auga iš sėklų netręšiame. Persodinus galima nupurkšti gintaro rūgšties ar mielių tirpalu. Kaip tai padaryti ir kodėl to reikia čia.
„Pomidoras labai kantrus augalas, kuri išgyvena, nors žmonės su juo įvairiai eksperimentuoja. Pavyzdžiui, man širdį skauda kai pradeda skabyti lapus“, – juokauja pomidorininkė.
Jis sako, kad neverta tiesgio berti kiaušinių lukštų į dirvą, dėti plunksnų. Žuvis, kuria dedama į duobę dėl fosforo, taip pat neveiksminga priemonė. Geriau įberti žuvies miltų.