Ūkininkų pavardžių sąrašuose kur kas mažiau nei stambių grupių valdomų įmonių pavadinimų.
Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas, sako, kad tokia padėtis, kai milžinišką paramos dalį gauna keletas stambių grupių nenormali.
„Kai stojom į ES, kaimas balsavo už narystę šioje Sąjungoje, nes smulkūs ūkininkai vylėsi, kad pas mus suformuoti vidutiniai šeimos ūkiai, kaip Skandinavijoje ar Vokietijoje. Tačiau didžiausią paramos dalį gavo žemės ūkio bendrovės ir stambieji ūkininkai. Šiandien Lietuvoje viena didžiausių emigracijų visoje ES ir viena didžiausių socialinių atskirčių Europoje, didžiausi skirtumai tarp ūkių taip pat pas mus“, – dėlioja V. Juodsnukis.
Jis sako, kad visgi ūkių stambėjimas įsibėgėja ne tik pas mus. ES per trejus metus iš žemės ūkio pasitraukė 7 milijonai žemdirbių. Jaunimas nebenori likti kaime. Briuselis mėgina keisti šią situaciją, pavyzdžiui, mažina tiesiogines išmokas didžiausiems ūkiams.
„Nesiūlome konfiskuoti ar atimti žemių. Reikia keisti paramos struktūrą. Be ES pinigų latifundijų savininkams neapsimokės dirbti, žemes jie patys išparduos. Bėda, kad kol kas nėra nei mokslininkų, nei politikų išvadų ir tyrimų, koks ūkininkavimo modelis pas mus perspektyviausias. Ar tai Rytų Europos ūkiai, valdantys šimtus tūkstančių hektarų, ar vokiškas – daniškas, kur augalininkystės ūkiai iki 200 ha ir to užtenka išlaikyti šeimai“, – aiškina V. Juodsnukis ir sako, kad nenormalu, kai lietuviai, gyvendami žemės ūkio krašte, kasmet šimtus milijonų eurų išveža į Lenkiją ir ten perka maisto produktus.
Lietuvoje didžiausia vadinamųjų plotinių išmokų gavėja „AUGA group“.
„Valdome žemės ūkio bendroves, kurios, kaip ir visas kitas žemės ūkio verslas Lietuvoje ar Europos Sąjungoje, gauna tiesiogines išmokas. Žemės ūkio bendrovės yra vienos didžiausių darbdavių regionuose, darbo užmokesčiui ir įvairioms įmokoms bei mokesčiams jos vidutiniškai skiria beveik pusę paramos, kurią gauna pajamoms palaikyti, o kai kurių išlaidos ir smarkiai viršija gaunamą paramą. Tad tai nėra vien verslo, bet ir socialinis klausimas. Žemės ūkio bendrovės daug prisideda prie vietos bendruomenių gyvavimo“, – sako Linas Bulzgys, „AUGA group“ generalinis direktorius.
Jo duomenimis, Žemės ūkio bendrovės, naudodamos tik 13 proc. žemės ūkio naudmenų (kurių virš 70 proc. nuomojama), pagamina beveik 30 proc. šalies bendrosios žemės ūkio produkcijos. Tai užtikrina stabilų žaliavų tiekimą perdirbamajai pramonei ir maisto produktų eksportui.
Lietuvos žemės ūkio bendrovės vidutiniškai valdo 1000 ha. Tokio dydžio įmonėje vidutiniškai dirba 31- 32 darbuotojai. 1000 ha valdančiose Žemės ūkio bendrovėse vienam darbuotojui tenka apie 30 ha žemės.
„Tačiau žemės ūkio bendrovių darbuotojai, skirtingai nei 30 ha turintys ūkininkai, negali gauti išmokų už pirmuosius 30 ha. Atvirkščiai – bendrovėms išmokos proporcingai mažėja, taikomi ribojimai“, – aiškina L. Bulzgys ir tikina, kad dėl įvairių tiesioginių išmokų skaičiavimo niuansų ūkininkai gali gauti iki 80% daugiau tiesioginių išmokų nei žemės ūkio bendrovės.
Visos „AUGA group“ žemės ūkio bendrovės užsiima tik ekologine žemdirbyste.
20 didžiausių paramos gavėjų pagal 2014-2020 m. Kaimo plėtros programos investicines priemones:
Investicinė arba struktūrinė parama apima šias 2014-2020 m. Kaimo plėtros programos priemones:
- Parama investicijoms į žemės ūkio valdas;
- Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą;
- Parama miškų infrastruktūrai gerinti;
- Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti;
- Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai;
- Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis;
- Kt. priemonės
Vienas didžiausių šios paramos gavėjų – buvęs politikas Jonas Jagminas, „Agroaves group“ vadovas ir pagrindinis savininkas, sukūrė paukštininkystės verslą: 6 mėsinių viščiukų auginimo kompleksus, kuriuos įrengė supirkdamas apleistas fermas, pastatė pašarų gamyklą, stato skerdyklą.
„Prie mūsų grupės augimo ir stiprėjimo juntamai prisidėjo ir ES parama, kuri buvo skirta gamybos plėtrai. Tokia parama leidžia kurti darbo vietas Lietuvoje ir neišvežti, o perdirbti vietoje pas mus užaugintą žaliavą“, – sako J. Jagminas ir pripažįsta, kad esant galimybei stengiasi padėti ir vietos bendruomenėms.
Didžiausi plotinių išmokų gavėjai:
Šios išmokos susideda iš:
- Ekologinis ūkininkavimas;
- Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių ar mažiau palankios ūkininkauti vietovės (MPŪV);
- Agrarinė aplinkosauga ir klimatas;
- „Su Natura 2000“ ir vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“.
Ūkiai gali dalyvauti keliose priemonėse vienu metu, todėl bendros plotinės išmokos vienam ūkiui gali apimti kelias priemones, pvz., ekologinis ūkininkavimas ir MPŪV.
Žemės ūkyje išmokos ir parama mokomi už daugybę įvairių sričių ir veiklų. Dažnai vienas ūkis gali gauti keletą paramų, dėl to žemdirbiai, kurie sugebėjo išnaudoti šią paramą, gana greitai didino ūkius ir jų rankose šiandien didžioji dalis šalies dirbamos žemės. Smulkūs ūkiai, atvirkščiai, sparčiai nyksta. Bendras Tiesioginių išmokų vokas kasmet didėja, o 2018 m. sieks 475,31 mln. Eur.
Pateikiame pagrindines išmokas, kurias gauna ūkininkai ir bendrovės:
- Pagrindinė išmoka – paramos schemai skiriama 181 mln. Eur. o numatomas išmokos dydis yra 64 eur/ha;
- Žalinimo išmoka – paramos schemai skiriama 142 mln. Eur. o numatomas išmokos dydis yra 50 eur/ha;
- Pirmųjų hektarų išmoka – paramos schemai skiriama 71 mln. Eur. o numatomas išmokos dydis yra 56 eur/ha;
- Susietoji parama – paramos schemai skiriama 71 mln. Eur.
- Jaunojo ūkininko išmoka – paramos schemai skiriama 8,3 mln. Eur. o numatomas išmokos dydis yra 45 eur/ha;
Susietoji parama – tai papildoma parama pareiškėjams, mokama už deklaruotus plotus Lietuvos pasirinktame augalininkystės sektoriuje ir (arba) už gyvulius – gyvulininkystės sektoriuje. Šiai paramos schemai skiriama 13 proc. bendros Lietuvos tiesioginių išmokų sumos. Ši dalis gali būti padidinta dar 2 proc. punktais, skiriant bent 2 proc. bendros tiesioginių išmokų sumos baltyminiams augalams remti. Lietuva, siekdama kuo labiau remti gamybą, šia galimybe pasinaudojo ir baltyminiams augalams skyrė šiuos papildomus 2 proc., todėl iš viso susietajai paramai skirta 15 proc. bendros tiesioginių išmokų sumos.
Nuo 2017 m. susietosios paramos schema papildyta trimis naujomis paramos rūšimis augalininkystės sektoriuje: parama už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus, parama už sėklines bulves ir parama už cukrinius runkelius.
Kaip DELFI jau rašė, diskutuojant kaip mažinti tiesiogines išmokas buvo surinkti duomenys, ką tai paliestų. Žemės ūkio ministerijos žiniomis, jei tiesioginės išmokos būtų apribotos iki 150 tūkst. eurų, nukentėtų 27 žemės ūkio bendrovės ir privatūs ūkiai, tarp kurių patektų ir asmeninis Ramūno Karbauskio ūkis bei keletas jo valdomų bendrovių.
Buvo diskutuojama, kaip skaičiuoti šį ribojimą – sieti visus vienos savininko valdomus ūkius ir jų gaunamas išmokas ar ne. Pavyzdžiui, jei būtų nuspręsta juos susieti, vien „AUGA group“ būtų praradusi 1,87 mln. eurų. Tačiau nugalėjo siūlymas ūkio subjektų nesieti ir verslo grupės gaus ne milijonais, bet dešimtimis tūkstančių eurų mažesnę paramą. Ramūnas Karbauskis, kaip ūkininkas, netektų kiek daugiau nei 45 tūkst. eurų. Tačiau šiame sąraše yra „Agrokoncerno" valdomų bendrovių: „Draugas" – nustatytą ribą viršija 25 tūkst. eurų. „Žvirblonių" ribą viršijo beveik 14 tūkst. eurų.