DELFI rašė, kad pieno miltelių perteklius ir jei jie, kaip buvo pagal vieną iš planų, mesti į rinką, gali sujaukti pieno produktų ir žaliavos rinką.
SEB banko vyriausiojo analitiko Tado Povilausko teigimu, grėsmę perdirbėjams kelia tai, kad pieno miltelių kaina šiuo metu yra labai sumažėjusi, dėl to kainos už pieno supirkimą taip pat gali mažėti.
„Dabar kainos yra rekordinėse žemumose - turbūt apie 1,4 tūkst. eurų už toną. Iš esmės dabar mūsų rinką gelbėja tai, kad kitų produktų, pavyzdžiui, sviesto, grietinėlės, sūrio, kaina yra pakankamai nemaža, todėl ir supirkimo kainos yra normalios, bet gali būti, kad artimiausiu metu jos kris. Europos Komisija tikrai nedrįs leisti turimų pieno atsargų į rinką. Galbūt jie sunaikins tas atsargas ar kaip nors kitaip jas panaudos“, - Eltai sakė T. Povilauskas.
Jis taip pat neatmetė, kad, jeigu ekonomika augs ir pieno miltelių paklausa bei vartojimas didės kituose regionuose, gali būti taip, kad šio subprodukto bus daugiau eksportuojama iš Europos Sąjungos.
„Praėjusiais metais pieno miltelių eksportas augo, o jei šiais metais augs stipriau, gal tai kažkiek ir pagelbės šioje situacijoje, - komentavo T. Povilauskas.
Vienos didžiausių šalies pieno perdirbėjos „Vilkyškių pieninė“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius taip pat teigė, kad šiandienė situacija neleidžia susikaupusių atsargų išleisti į rinką.
„Europos Komisijoje buvo kalbama, kad galbūt tuos miltelius galima sunaudoti pašarams, bet jų negalima išmesti į rinką, nes kainos kristų taip pat ir žemdirbiams. Reikia padaryti labai atsakingus ir protingus sprendimus“, - Eltai teigė G. Bertašius.
Jis sprendimą atsisakyti supirkti pieno miltelius vertina neigiamai.
„Rinkoje yra per didelė pasiūla, kuri sumažins produktų kainas eksporto rinkose ir automatiškai jose mes privalėsime mokėti už pieną pagal susiformavusias pieno produktų kainas“, - teigė jis.
G. Bertašiaus nuomone, intervenciniai supirkimai yra reikalingi, nes jie padeda stabilizuoti rinką, kai pagaminama daugiau, nei suvartojama.