Kuo vertinga?
Pasak T. Gursko, ši uoga, kurią daugelis prisimena iš vaikystės, pasaulyje turi bene daugiausia pavadinimų. „Medlieva“, kuris vartojamas Lietuvoje, kilęs iš lotynų kalbos. Kitokia nei anksčiau ir pati uoga – senąsias veisles keitė naujai išvestos, dabartinės uogos yra sultingesnės, saldesnės, skanesnės, jos turi daugiau naudingų medžiagų – tai ir antioksidantai, ir įvairūs vitaminai, ir geležis, ir pan., rašoma pranešime.
„Didžiausias medlievos privalumas – ją auginti gali bet kas. Augalui nereikia keisti grunto, tiesiog pasodini – ir valgai uogas. Jų nepuola kenkėjai, tik nulesa paukščiai, itin pamėgę vertingąją medlievą“, – pasakoja agronomas.
Kokios sąlygos tinkamiausios?
Palankiausios sąlygos medlievai auginti – saulė ir drėgmė, kurios Lietuvoje pakanka. Uogynams nereikia laistymo sistemų, medlieva gerokai atsparesnė už šilauogę. „Pirmą kartą atsivežėme į savo ūkį 5–10 centimetrų ūgio daigelius, mėnesį truko didelė sausra, augaliukai nudžiūvo, tačiau, pradėjus laistyti, vėl ataugo. Medlieva turi keletą gyvybių, tai didelis privalumas augintojams. Kitaip tariant, šį augalą pasodinai – ir gali pamiršti iki pirmojo derliaus“, – teigia T. Gurskas.
Agronomo ūkyje augančios medlievos – ypatingos, iš Lenkijos atsivežti sodinukai dauginti vadinamuoju meristeminiu būdu, t.y., užauginti laboratorijoje, kai imama maža augalo dalelė, ir iš keleto ląstelių užauginamas visas augalas. Tokiu būdu dauginti sodinukai yra itin kokybiški.
Kasmet medlievos uogakrūmiai išleidžia maždaug 10-20 cm ataugas, jas galima sodinti į žemę tiek rudenį, tiek ankstyvą pavasarį, kai augalas dar miega. Pavasarį pasodinti uogakrūmiai derlių duoda tais pačiais metais. Nebaisi augalui ir lietuviška žiema – medlievos žiemoja puikiai.
Vartojimas ir realizavimas
Vis dėlto T. Gurskas neslepia, kad kol kas šias uogas lengviau užauginti negu parduoti: „Tenka daug dėmesio skirti edukacijai – aiškinti, kokia tai uoga, nes dažnas ją vis dar painioja su šilauoge, mėlyne, serbentu ar aronija. Pasiūlai pragauti, sakai, iš kur uoga kilusi, kokių naudingų savybių turi – kito kelio populiarinti jas nėra“, – pasakoja agronomas.
Pasak jo, iš vieno krūmo kasmet galima priskinti po kibirą uogų, iš vieno hektaro – apie 15 tonų. Medlievos dera kiekvienais metais, derlius skinamas nuo liepos pradžios iki maždaug liepos 20 dienos. „Uoga ne itin tinka transportuoti, todėl geriausia valgyti medlievas tiesiai nuo krūmo – tokia ji ir skaniausia, ir naudingiausia, - sako T. Gurskas.
Vis dėlto medlievų panaudojimo būdų yra kur kas daugiau: uogas galima liofilizuoti, virti iš jų uogienes, džemus, „apvilkti“ šokoladu. „Svarbu tai, kad iš medlievos galima virti uogienę, kurioje labai mažai cukraus. Netgi turime minčių išvirti visai be cukraus. Uogos turi itin daug pektinų, todėl pačios užsikonservuoja. Net kai skinant uogą įplyšta jos uodelė, pektinai ją užklijuoja“, – pasakoja T. Gurskas.
Šių vertingų uogų kaina nėra itin didelė: senozo pradžioje kilogramą galima nusipirkti už aštuonis eurus, vėliau nukrenta iki šešių.
Atvažiavusiems uogų pasiskinti į Kaišiadorių rajone įsikūrusį T. Gursko uogų ūkį patiems, kilogramas atsiena du eurus.