Tiesa, pinigų sumos, išleidžiamos šiam mėginimui pergudrauti gamtą, nėra tokios jau juokingos.
Rizikinga žemdirbystė
Labai ankstyvų bulvių sodinimas mūsų klimato sąlygomis – rizikinga žemdirbystė. Šalčiams jautriems pasėliams apsaugoti reikia ne tik daug pastangų bei patirties, bet ir nemažų investicijų.
Žemdirbys, ankstesniais metais jau yra bandęs bulves sodinti kovo pirmoje pusėje, bet šiemet jis pranoko pats save ir pusantro hektaro bulvių pasodino net nesibaigus kalendorinei žiemai – vasario 27. Pasak R. Žebarausko, jo žiniomis, Lietuvoje niekas taip anksti nesodina.
„Čia yra pabandymas, neaišku, kokie toliau bus orai, bet aš pilnai suvokiu riziką. Ne pirmą kartą anksti sodinu bulves, tačiau prieš tai anksčiausiai esu sodinęs kovo 9. Uždengi jas ir lauki, kas bus, gal nesušals. Ši kartą tai yra visiškas eksperimentas, bet balandžio pradžioje jau matysim jo rezultatus“, – apie netradicinį sprendimą DELFI pasakojo R. Žebarauskas.
Žaidimas su šalčiu
Didžiausia šios avantiūros rizika – bulvės sušals. Tam, kad sumažinti tokią tikimybę, užsėtas laukas dengiamas plėvele bei įrengiama apsauga nuo šalnų – visas plotas apstatomas specialiais purkštukais. Jeigu šalna, dirva laistoma ir bulvės nenušąla. Ūkininkas atskleidė, kad tokiam ankstyvam bulvių sodinimui šiemet yra palanki viena svarbi sąlyga.
„Kiekvienais metais didžiausia problema būna dėl šlapios žemės su technika įvažiuoti į laukus. Bet šiemet tokie metai, panašu, kad žemėje tikrai bus drėgmės trūkumas. Jei nepalis, ūkininkams gali būti liūdnas vaizdas. Žemė dabar – kaip kempinė, net kai lyja, eini su batais ir jauti, kad žemėje didelis drėgmės trūkumas. Bent jau Kėdainių krašte.
Taigi, šiemet technika laisvai pravažiavo, ankstesniais metais klimpdavo. Labai trūksta dirvoje vandens, kritulių tikrai buvo mažai, gali būti, kad metai nebus itin geri“, – spėliojo R. Žebarauskas.
Kėdainių rajone dirbantis ūkininkas atskleidžia, kad šitas eksperimentas nėra pigus reikalas: sėkla brangi, paruošimas brangus, plėvelė brangi. Jei pasiseks, R. Žebarauskas prekybos tinklams pasiūlys šviežias bulves jau gegužės antroje pusėje.
„Aš šitą kelią žinau, o jis gali būti labai duobėtas. Tai labai didelė investicija – skaičiuokite patys, vienam hektarui bulvių laistymas nuo šalnų kainuoja 4 tūkst. eurų, plėvelės 1 kv. m. kainuoja 25 centus, sėklos – apie 60 centų už kilogramą, vienam hektarui reikia 3.5 tonos.
Sąnaudos didelės, dėl to ankstyvosios bulvės negali būti pigios. Prekybos tinklams mažais kiekiais ji gali būti reikalinga, nes pirkėjų būna. Kiek vėliau, bulvių kiekiai per dieną užauga apie toną iš hektaro. Tada jų kaina kasdien krenta, o derlius kyla. Dėl to vėlesnių bulvių kaina yra mažesnė“, – išlaidas išvardino bei bulvių kainų tendencijas apžvelgė R. Žebarauskas.
Tūkstantinės investicijos
Paminėtus skaičius susumuoti nesunku, ūkininkas apibūdino šiuos augalus – ekstremaliai ankstyvos bulvės. Jų pasodinti ir prižiūrėti vieną hektarą kainuoja apie 9.1 tūkst. eurų. R. Žebarauskas pasodino 1.5 ha - 13.65 tūkst. eurų. Prie šios sumos dar prisideda trąšos, tiesa, jos ne visada naudojamos.
„Bulvė užauga labiau ne trąšų pagalba, ji pati iš savęs užauga. Be to, aš turiu galimybę laistyti. Kitas geras dalykas – nespėja išplisti maras. Gegužės mėnesį dar būna vėsu ir praktiškai galima išsiversti be apsaugos priemonių. Negaliu pavadinti, kad tai pilnai ekologiškas auginimas, nes naudojamos mineralinės trąšos, bet bulvės purškiamos mažiau arba nepurškiamos visai“, - tikina R. Žebarauskas.
Dar viena rizika, su kuria jau R. Žebarauskas susidūrė praeitais metais – nekviesti laukinės gamtos svečiai.
„Pernai į laukus atėjo stumbrai ir padarė ūkiui didelių nuostolių, dar iki šiandien nesulaukiu kompensacijos iš valstybės. Viskas yra paskaičiuota, patvirtinta, bet pinigų nesulaukiu“, - guodėsi ūkininkas.
Tiesa, šitomis ekstremaliai ankstyvomis bulvėmis užsodinta tik 5 proc. planuojamo ankstyvųjų bulvių ploto, tad šio eksperimento rezultatas neturės labai didelės įtakos bendram ūkio rezultatui. Kitą savaitę R. Žebarauskas sodins kitas ankstyvas bulves, sodinimo laikas – kovo antra pusė. Planuojama užsodinti apie 20 ha. Jei tik galės įvažiuoti į lauką, kaip sako žemdirbys, sodins į nieką nežiūrėdamas. Iš viso bulvėms R. Žebarausko ūkyje šiemet planuojama skirti apie 140 ha.
Skaniausios mažos bulvės
Ūkininkas tikina, kad ankstyvojo augalo skonis skiriasi nuo vėlesniojo. Ankstyviausios bulvės nespėja sukaupti sausų medžiagų, jos skystokos. Kai bulvės vegetacija ilgesnė, tuo ji tvirtesnė.
„Čia kaip kam patinka, šiaip, turiu pastebėti, kad mažos bulvės yra pačios skaniausios, kalbant apie vėlyvąsias – taip pat. Lietuviai tingi skusti, mėgsta iš dviejų bulvių padaryti visai šeimai vakarienę. Skandinavijoje, Europoje mėgsta valgyti kuo mažesnes bulves. Pas mus jos vadinamos kiaulinės. Ten jų niekas nelupa, ji gerai nuplaunama ir į puodą arba keptuvę. Mažos bulvės labai maistingos“, – sakė R. Žebarauskas.
Vyras, kaip dar vieną sėkmingo verslo kliūtį, įvardina bene daugumos Lietuvos ūkininkų neigiamai linksniuojamą lenkišką produkciją. R. Žebarauskas teigia, kad lenkiškas bulves pardavinėti Lietuvoje draudžiama, tačiau šio draudimo nepaisoma.
„Kiekvienais metais turime tas pačias bėdas – iš Lenkijos vežamos kontrabandinės bulvės. Jų vežti negalima, o jų pilni turgūs. Jie diktuoja kainas ir daro mums labai didelius nuostolius. Turguje lenkišką bulves pavadina lietuviškomis. Jas geriau perka ir su tokia produkcija jie muša kainą. Geriausia, kai lenkai vežasi iš Ispanijos, ten už jas triskart pigiau sumoka, nes ispanai dabar bulves jau kasa. Tas ispaniškas bulves pavadina lenkiškomis, o tada jos atvažiuoja į Lietuvą ir patampa lietuviškomis. Labai džiaugiuosi, kad mūsų prekybos tinklai to nedaro, tikiuosi ir šiemet to nebus. Mūsų įdėtas darbas tampa bevertis. Liūdna, kad vartotojai apgaudinėjami. Galėtų valdžia labiau tai kontroliuoti“, – piktinasi R. Žebarauskas.
Pasak ūkininko, Lenkijoje yra fiksuotas rudasis puvinys, dėl karantino iš šios šalis vežti ir pardavinėti bulvių negalima. Tai yra kontrabanda, tačiau prekybininkai jau tiek prisitaikė, kad naudoja tokius pačius polietileninius maišus kaip ir Lietuvos augintojai, kad niekas neatskirtų. Tereikia labiau sugriežtinti kontrolę ir baudas. R. Žebarauskas tikina, kad tai palengvintų gyvenimą visiems Lietuvos ūkininkams, o lietuviai tikrai gali užauginti kokybišką produktą
Importas leidžiamas, bet kontroliuojamas
Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Sergejus Fedotovas sako, kad bulvių importas iš Lenkijos nėra draudžiamas, tačiau jam keliamos papildomos sąlygos.
„Draudimo įvežti maistines bulves iš Lenkijos nėra, tačiau reikalaujama, kad kiekvieną partiją lydėtų sertifikatas, patvirtinantis, jog daržovės neužkrėstos ligomis. Taip pat apie kiekvieną siuntą kaimyninės šalies tarnyba informuoja mus. Jei tokių dokumentų nėra, toks derlius turi būti išimamas iš prekybos ir grąžinamas į Lenkiją“, – pasakoja S. Fedotovas ir sako, kad tokių atvejų, kai bulves teko vežti atgal į Lenkiją buvo.
Pagrindinis importo laikas – balandžio, gegužės mėnesiais, kai jos brangiausios. Turgavietes ir prekybos tinklus tarnyba tikrina reguliariai.