Visi šie veiksniai lemia gyvenimo pilnatvę, tačiau labai svarbu suprasti, kad į sveikos aplinkos kūrimą turi įsitraukti visa bendruomenė. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai, įgyvendindami valstybinę trąšų politiką, kviečia atsakingai naudoti tręšiamuosius produktus (TP). „Norime ūkininkaujantiems priminti pagrindinius teisės aktuose nustatytus reikalavimus, reglamentuojančius TP naudojimą. Atkreipiame dėmesį, kad atlikdami patikrinimus Augalininkystės tarnybos specialistai daug laiko skiria tikrinamų ūkio subjektų konsultavimui, supažindina su TP teisės aktų reikalavimais, pataria, kaip tinkamai juos įgyvendinti“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
TP apskaitos žurnalas
Pažymime, kad tręšiamųjų produktų veiklos reikalavimai taikomi žemės ūkio veiklos subjektams, tręšiantiems 10 ha ir daugiau, o tręšiantiems gyvūninės kilmės ir medienos kuro pelenais – 0,01 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų. Tręšiant leidžiama naudoti tik tuos TP, kurie yra įtraukti į Identifikavimo sąrašą arba EB trąšas, kurios įrašytos į Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedą (pažymėtas CE ženklu). Norime TP naudotojams priminti, kad šis reikalavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos tręšiamųjų produktų įstatyme.
Naudojant mineralines (neorganines) trąšas reikia pildyti trąšų naudojimo apskaitos žurnalą, kurio forma pridėta prie Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 3D-332: .
Trąšų naudojimo apskaitos žurnalą galima pildyti popieriuje arba elektroninėje formoje, jame duomenys turi būti surašomi einamaisiais metais ne rečiau kaip du kartus: iki liepos 1 d. ir iki gruodžio 31 d. Žurnalą reikia saugoti veiklą vykdančio ūkio subjekto buveinėje arba gyvenamojoje vietoje ir pateikti TP naudojimo priežiūrą atliekančiam specialistui pareikalavus.
TP laikymas
TP įsigijimo dokumentus naudotojai turi saugoti dvejus metus nuo TP įsigijimo datos. Įsigiję supakuotas mineralines trąšas ūkininkai gali jas laikyti sandėliuose arba lauke ant padėklų, apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių ir atmosferos kritulių taip, kad pakuotės nestovėtų vandenyje ir ant jų nesikauptų vanduo. Palaidas mineralines trąšas privaloma laikyti tik sandėlyje. Skirtingų rūšių palaidos mineralinės trąšos sandėlyje laikomos atskirtos pertvaromis arba atskirose talpyklose. Didelį azoto kiekį (N > 28 %) turinčias amonio nitrato trąšas privaloma laikyti tik supakuotas.
Mėšlas turi būti kaupiamas tvartuose, mėšlidėse, srutų kauptuvuose ir (ar) tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvarto (juose turi tilpti ne mažiau kaip per 6 mėn. susidarantis mėšlas). Tirštasis mėšlas gali būti laikomas rietuvėse planuojamame tręšti lauke, jeigu jo kiekis neviršija tam laukui leidžiamo sunaudoti kiekio. Svarbu, kad rietuvės vieta lauke niekada nebūtų apsemiama vandens. Skystojo mėšlo ar srutų kauptuvai turi būti uždengti stogo dangomis ar įvairiomis plaukiamosiomis dangomis (tirštojo mėšlo, smulkintų šiaudų, medinių, plastikinių, keramzito granulių, 2–3 mm storio aliejaus sluoksnio ir kt.).
Tręšimo planai
Siekiant paisyti aplinkosaugos reikalavimų, labai svarbu teisingai tvarkyti organines trąšas. Tręšiant mėšlu ar srutomis (daugiau kaip 30 ha ž. ū. naudmenų per kalendorinius metus) būtina turėti tręšimo planą, kuriame turi būti: tręšiamų laukų žemėlapiai su juose pažymėtomis paviršinių vandens telkinių apsauginėmis zonomis ir pakrančių apsauginėmis juostomis; kalendorinis tręšimo grafikas; ne senesni kaip 3 metų dirvožemio tyrimų duomenys apie N ir P sankaupas tręšiamuose laukuose; nurodytas numatomas panaudoti mėšlo ir srutų kiekis; nurodyta apskaičiuota planuojamam derliui išauginti reikalingų maisto medžiagų visuma.
Jeigu ūkyje naudojami pelenai, privaloma turėti parengtą ir su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą pelenų tvarkytojo planą ir atliktus dirvožemio tyrimų duomenis ne vėliau kaip 4 mėn. iki planuojamo pelenų naudojimo. Tręšti pelenais galima tik kas 3–4 metus.
Pelenų norma turi būti parenkama atsižvelgiant į tręšiamo lauko dirvožemio pH. Pelenų negalima skleisti ant įšalusios ir įmirkusios žemės. Gyvūninės kilmės pelenus reikia saugoti gyvūnams neprieinamoje vietoje. Dirvos paviršiuje paskleistus gyvūninės kilmės pelenus būtina užarti iš karto.