Geriausiai būtų žievės įtrūkimų visai išvengti. Kaip? Balinat vaismedžius, nes balta spalva atspindi saulės spindulius. Patyrę sodininkai per metus pataria balinti 2–3 kartus. Pirmąkart tai daryti reikėtų spalio ir lapkričio mėnesiais, pakartotinai – vasario pabaigoje arba kovo pradžioje. Jei balinamąsias medžiagas nuplovė lietus, vaismedžius naudinga nubalinti ir trečią kartą, šįkart vidurvasarį. Beje, nubalinti medžiai pavasarį prabunda šiek tiek vėliau, pradeda žydėti pasibaigus vėlyvosioms šalnoms, tad jiems pavyksta išvengti šalnų poveikio.
Įtrūkimų atsiranda dėl temperatūrų svyravimų, nes dieną ant šakų susikaupęs sniegas pradeda tirpti, o naktimis drėgmė užšąla ir susidaręs ledukas ardo žievę. Įtrūkimus patartina gydyti jau pavasarį, kad į juos neįsimestų kenkėjai, grybinių ligų sukėlėjai.
Kaip gydyti? Pirmiausiai nuo žaizdų reikia nuvalyti sunykusią žievę ir patrinti 5 proc. vario sulfato tirpalu, tada užtepti karštu sodo tepalu (naudingesnis tas, kurio sudėtyje yra vario sulfato ir humato), aprišti maišine medžiaga arba polietileno plėvele. Kitas būdas daug natūralesnis – žaizdą galima užtepti molio ir karvių mėšlo mišiniu (santykiu 3:2).
Šios priemonės vargu ar padės, jei įtrūkimai labai dideli. Tada medžių kamienus reikėtų stipriai sutraukti viela, po kuria būtina pakišti nedideles medines lenteles, kad viela neįsirėžtų į kamieną.
Nedidelių įtrūkimų kraštuose kartais susidaro audinių naujadaras, todėl įtrūkimai dažniausiai užauga. Jei didesnių įtrūkimų laiku negydysite, tai mediena nepraleis maistinių medžiagų, todėl augalas žus. Be to, negydomos žaizdos gali virsti drevėmis.
Šalia įtrūkimų kamienuose gali pradėti augti nauji ūgliai su lapais. Šiuos ūglius vertėtų išsaugoti, nes tada į medieną šalia žaizdų patenka daugiau maistinių medžiagų. Beje, ūglių viršūnes nugnybkite. Žaizdoms užgijus, juos pašalinkite.