Danutė Venckienė pasakojo, kad ant palangės prašmatnius žiedus sukrovė net du jos alijošiai – abu dar visai „jaunikliai“.
Kaip pati pasakojo, „užflencavo“ juos gal prieš ketverius metus. Kaip ir dažna gėlininkė, iš pradžių laikė ūgliukus vandenyje, paskui sutupdė į žemę.
Seną, jau sumedėjusį, motininį alaviją padovanojo kaimynei.
Iš štai visai neseniai ant palangės stovintys du alijošiai pradėjo leisti keistus ūglius. Pirmasis juos pamatė sutuoktinis ir iš karto nutarė, kad tai – žiedų stiebai.
Žydintis alavijas Vinckams – ne naujiena. Anksčiau net kelis kartus žydėjo didysis, pas kaimynę vėliau iškeliavęs, jų augalas, nuo kurio ir buvo nuskabyti ūgliai.
Tačiau, kad pražys tokie palyginti jauni augalai – to jau tikrai nesitikėjo.
Vieną gražuolį ukmergiškiai savaitgalį atidavė anūkei, kitu džiaugiasi patys ir stebina savo kaimynus.
Alaviją nuo seno žmonės vartoja vaistams. Daug metų taip elgiasi ir Danutė. Užpila augalo lapelius degtine ir naudoja kaip vaistą nuo bronchito ar sąnariams patrinti.
Sako, kad padeda, bent jau tam kartui, ir pati juokauja, kad galbūt tai daugiau dėl įsitikinimo.
82 metų moteris pasakojo labai mylinti kambarinius augalus. Kartas nuo karto juos patręšia, laiko ant palangės. Tačiau svarbiausia, ko nepamiršta padaryti, – pakalbinti...
Ir panašu, kad tai veikia. Moteris stebisi, kad ir kai kurie kiti jos „augintiniai“ nuolat džiugina žiedais. Tvirtina, kad anturis pas ją be perstojo žydi jau 12 metų.
Alavijas – tai visžalis, daugiametis augalas, į mūsų kraštus atėjęs iš Rytų ir Pietų Afrikos dykumų ir pusdykumių. Šis augalas priskiriamas lelijinių šeimai, nors dėl mėsingų lapų dygliuotais kraštais panašus į kaktusą.
Savo tėvynėje Afrikoje alavijai kaip medžiai savaime užauga iki 4 metrų. Žydi oranžiniais, raudonais ar violetiniais varpelio pavidalo žiedais.
Egzistuoja apie 250 skirtingų alavijo rūšių ir tik 4–5 iš jų turi gydomąjį poveikį žmogaus organizmui. „Tikruoju“ alavijumi laikomas Aloe Vera (Aloe Barbadensis Miller), kurio natūralioji buveinė yra karšta sausa dykuma. Arčiausiai jo cheminės sudėties yra Aloe arborescens – medėjantis alavijas. Šis augalas dažnai aptinkamas ant daugelio paprastų namų palangių visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą. Abi šios alavijo rūšys dažniausiai naudojamos ruošiant įvairius vaistinius ir kosmetikos produktus.
Apie alavijo gydomąsias savybes žmonės jau žinojo keletą tūkstantmečių prieš mūsų erą senovės Egipte. Manoma, kad šio augalo sultys padėjo išsaugoti grožį Nefertitei ir Kleopatrai, o Aleksandras Makedonietis alavijų sultimis gydė mūšiuose sužeistų karių žaizdas.
Šiais laikais alavijo gydomosios ir kosmetinės savybės jau ištirtos ir patvirtintos daugybės mokslininkų, todėl augalas plačiai naudojamas homeopatijoje – skrandžio, vidurių, odos ligoms gydyti, kosmetikoje, medicinoje – vidurių užkietėjimui, nudegimams gydyti ir išoriškai – nudegus saulėje, susižeidus odą.