Turint omenyje, kad žiemą temperatūra gali nukristi gerokai žemiau nulio, o ar bus sniego, nežinia, bet stiprūs, žvarbūs vėjai netgi labai tikėtini, rudenį būtina pasirūpinti rožėmis, kadangi neapdengtos jos gali ir neatlaikyti žiemos išbandymų. Tai reiškia, kad rožių apdengimas turėtų būti iš anksto suplanuotas darbas.
Kaip apdengti rožes, kad jos nenukentėtų speigui mainantis su atlydžiu, sutiko patarti rožių auginimo ekspertė Liubovė Bumbejeva.
Rožių apdengimo (apkasimo) eiga
Pirmiausia reikia sukasti žemę aplink rožių kerus stengiantis nepažeisti augalų šaknų.
Krūminių rožių ūglius ir vijoklines rožes reikia prilenkti prie žemės, ant kurios paklota eglišakių. Kad lenkiant prie žemės nesulūžtų stori augalų stiebai, krūmus iš vienos pusės reikia apkasti.
Tada krūmai apkasami, tiksliau – jų pagrindas apiberiamas sausa žeme. Žemės reikia berti tiek, kad susidarytų ne žemesnis kaip 30 cm aukščio kupstas. Apkarpytos arbatinės ir floribundinės rožės turi beveik visai pasislėpti po žeme, o krūminių (kurių stiebai prilenkti prie žemės) apkastas lieka tik pagrindas, nors galima apkasti ir stiebus.
Šitaip apkastos rožės išsaugo daugumą pumpurų, todėl pavasarį jas galima įvairiai apkarpyti. Po taip suformuotu žemės dangalu (net ir be sniego sluoksnio) kurį laiką būna gerokai šilčiau nei išorėje.
Tiesa, labai skubėti apkasti rožes prieš žiemą nereikėtų. Geriausia tai atlikti dviem etapais. Kad apsaugotumėte augalą nuo netikėtų šalnų, pavyzdžiui, spalio 10–15 d., šiek tiek žemės užberkite ant paties krūmo pagrindo (centro), o galutinai apkasti kerus reikėtų tik prieš nuolatinius šalčius.
Nepatartina naudoti grynų durpių, pjuvenų arba smėlio, kadangi toks substratas ypač intensyviai sugeria drėgmę, ir, drastiškai mainantis temperatūrai, aplinkui kerą gali susiformuoti ledo pluta. Dėl jos svorio, gali suskilinėti rožių stiebai, o per įtrūkimus – patekti infekcija.
Užbertas žemių sluoksnis efektyviausiai saugo rožių šaknų sistemą, bet būtina suprasti, kad apkasimas nėra aplink krūmą esančios žemės sugrėbimas į krūvą. Jei taip darysite, apnuoginsite labiau nuo krūmo pagrindo nutolusias šaknis. Apkasti – tai papildomai užberti, pavyzdžiui, komposto, puvenų arba paprasčiausios purios žemės.
Tarpuose tarp rožių eilių galima pakrėsti seno su šiaudais sumišusio mėšlo, smulkintos žievės arba perpuvusių lapų.
Kai žemė kiek pašals (tai gali įvykti spalio pabaigoje arba pirmoje lapkričio pusėje), reikėtų pereiti prie galutinio rožių apdengimo etapo. Geriausia tai atlikti esant sausam orui.
Kiti rožių apdengimo būdai
Vienas elementariausių rožių apdengimo prieš žiemą būtų – tai apklojimas eglišakiais arba apibėrimas sausais lapais. Jų sluoksnis turi būti ne plonesnis kaip 10 cm. Deja, tokia priedanga galima pasitikėti tik tuo atveju, jei žiema pasitaiko ne šalta. Jeigu rožes nutartumėte apiberti lapais, galite rinktis ąžuolo lapus.
Kiek patikimesniu laikomas vadinamasis sausasis apdengimas sukuriant oro sluoksnį. Šiuo atveju aplinkui rožių krūmus pastatomi 50–60 cm aukščio karkasai, kurie iš viršaus ir šonų apdangstomi kokia nors nuo šalčio saugančia medžiaga, pavyzdžiui, kartonu, dengiamąja agroplėvele, o tada visa tai apsukama polietileno plėvele. Temperatūrai nukritus iki –10 laipsnių, užsandarinami visi likę priedangos plyšiai.
Sausuoju toks apdengimo metodas vadinamas todėl, kad taip apdengtų krūmų neveikia bereikalinga drėgmė, o viduje susidarantis oro sluoksnis saugo juos nuo peršalimo. Tokia priedanga ypač pasiteisina atšiauriomis, sniegingomis žiemomis. Vis dėlto rinktis šį metodą rekomenduojama tik tiems sodininkams, kurie pastoviai gyvena sodyboje arba pradeda važinėti į ją nuo ankstyvo pavasario, kadangi „sausai“ uždengtas rožes jau kovą reikia pradėti periodiškai vėdinti.
Apskritai, pagrindinė visus augalus žiemą apdengianti medžiaga – tai sniegas. Jis ir rožes patikimiausiai apsaugo nuo šalčio. Visa kita – lapai, eglišakiai, agroplėvelė, – iš esmės reikalingi tik sniegui palaikyti.
Net ir tada, kai termometras rodo –30 laipsnių šaltį, po 50–70 cm storio sniego sluoksniu temperatūra nenukrenta žemiau –5 laipsnių. Tik tam, kad atsidurtų po sniegu, rožių stiebai turėtų būti prilenkti prie žemės.
Jei sniego žiemą iškrenta nedaug, rožes sniegu reikia apkasti papildomai. Jei apskritai ilgai nepasninga, rožės, deja, gali žūti, tačiau jei snigti pradeda anksti ir sniegas išsilaiko iki pat pavasario, šiuolaikinių veislių rožės gali žiemoti ir visiškai niekuo neuždengtos.