Kad nebeliktų abejonių, siūlome susipažinti su portale „Supersadovnik“ pateikta informacija apie medžių balinimą.
Internete vis dažniau tenka pastebėti tvirtinimų, kad balinimas medžiams kenkia. Štai vienas iš pavyzdžių: „Mokslininkai nustatė, kad jaunus medžius, kurių žievė dar lygi, balinimas žaloja. Po balinimo sulėtėja medžių augimas, užsikemša žievės poros, pablogėja dujų cirkuliacija, lėčiau storėja kamienas.“
Išgirdę tokią tiesą, kai kurie sodininkai tuojau pat nustoja balinti medžius – meta šį neva žalingą užsiėmimą. Bet tie, kurie taip pasielgia, greitai susiduria su atitinkamu rezultatu.
Gal galima apsieiti be balinimo?
„Prieš kelerius metus sodo kaimynė pagarsino tiesą apie medžių balinimo žalą. Daugeliui sodininkų jos tvirtinimai padarė įspūdį ir jie nusprendė nebebalinti medžių. Žiema tais metais nebuvo kuo nors ypatinga, temperatūra nenukrito žemiau – 25 laipsnių, bet sausį net 3 savaites iš pietų pūtė stiprus vėjas. Jis ir pražudė visus jaunus medžius, įveistus mūsų bendrijos soduose. Jie paprasčiausiai iššalo. Tik mano sklype augantys medžiai atsilaikė, kadangi aš lapkričio mėnesį tradiciškai juos nubalinau“, – teigia Antonas Trojekurovas iš Penzos.
Ar balinimas duoda naudos?
Deja, tenka pripažinti, kad jauniems medžiams balinimas iš tikrųjų kenkia. Bet yra vienas „bet“. Tai pasakytina tik apie balinimą senaisiais (ir, deja, jau nurašytais) mišiniais: tokiais, kurių sudėtyje yra klijų, ir kurie iš tiesų užkemša žievės poras. Vis dėlto yra ir kita medalio pusė: net tokio balinimo keliama grėsmė yra mažesnė nei stiprių šalčių ir saulės spindulių keliami pavojai.
Užtat šiuolaikinės balinimo priemonės neturi jokių trūkumų. Negana to, jos pasižymi puikiu poveikiu: viena vertus, veiksmingai sulaiko drėgmę, kita vertus, gerai praleidžia orą.
Visgi kai kurie sodininkai nepaliauja klausti, kam apskritai baltinti medžius: juk štai miške jie auga kuo puikiausiai, nors niekas niekada jų nenubalina.
Kodėl reikia balinti medžius
Taip, miške augančių medžių kamienai – visada juodi, tačiau miške medžiai auga labai tankiai, o žemės paviršių visada gožia šešėlis. Bet štai beržai, neretai augantys pavieniui, yra baltakamieniai. Gal manote, kad gamta šiaip sau taip sutvarkė?
Sode augantys medžiai juk nebūna susodinti tankiai, todėl saulė gerai apšviečia jų kamienus, o jie – ne balti kaip beržų, bet tamsūs. Šios aplinkybės sukuria net du pavojus: nudegimų ir nušalimų grėsmę. Reikalas tas, kad veikiant tiesioginiams saulės spinduliams pradeda tirpti kamienuose esantis vanduo, o naktį, kai saulė nešviečia ir laikosi minusinė temperatūra, vanduo užšąla ir susidaręs ledas ima plėšyti žievę.
Taigi, tikriausiai pamažu darosi aišku, kad balinimas apsaugo medžius ir nuo nudegimo (kadangi balta spalva atspindi žalingą saulės šviesą), ir nuo nušalimo.
Bėdų, žinia, pridaro ir kenkėjai. Jų pilna ir miške, tačiau tenai du–trys apgriaužti medeliai nėra didžiulis praradimas, o štai sode jau, aišku, būtų. Taip pat verta priminti, kad daugelis vabzdžių prieš žiemą pasislepia žievėje. Kai kurie sudeda tenai kiaušinėlius. Nuo jų taip pat apsaugo šiuolaikinės balinimo medžiagos: net ir tos lervos, kurios žiemoja dirvoje, pavasarį nesiropščia nubalinta žieve.
Medžių balinimo taisyklės, kurių privalu laikytis:
1. Balinti medžius galima tik sausu oru.
2. Oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip –5 laipsniai, kitaip iškyla rizika, kad balinimo priemonę užtepsite ant ledo ir jam tirpstant ji nuvarvės.
3. Balinti reikia ne tiktai medžių kamienus, bet ir pagrindines šakas, nes jos taip pat gali nušalti arba nudegti saulėje.
4. Medžius nubalinti reikia rudenį arba žiemą, iki sausio vidurio. Dalykas tas, kad nudegimai nuo salės ir nušalimai paprastai atsiranda vasarį–kovą, todėl reikia spėti iki šio kritinio meto. Pavasarinis balinimas jokio apsauginio poveikio neturi: jo paskirtis – grynai estetinė.
5. Tais pačiais metais pasodintų medžių balinti negalima: dažai ir kalkės sutrikdys tolesnį jų vystymąsi. Apskritai, medžius geriausia balinti nuo antrų, o dar geriau – nuo trečių jų augimo sode metų.
6. Prieš balinant, nuo medžių kamienų ir šakų reikia pašalinti seną besilupančią žievę (geriausia ją sudeginti), samanas ir kerpes. Kad medžių nepultų ligos, juos reikia ištepti vario sulfatu, o jų žaizdas – sodo tepalu.