Dušas neturi būti karštas (80–90 laipsnių), vandens temperatūra turi būti 40–42 laipsniai; jokiu būdu ne karštesnė, kad augalų nenudegintumėte. Tiesa, ir prie 40–42 laipsnių temperatūros augalus reikia pratinti palaipsniui – pradėkite nuo 35–36 laipsnių vandens, antrą kartą maudant jau galima padidinti temperatūrą.
Prieš prausiant augalus po dušu, juos reikia palieti – ne vėliau, nei likus pusvalandžiui iki prausimo procedūros.
Prausimo procedūra – ne ilgesnė nei 30 sekundžių, o kartoti šią procedūrą galima kas mėnesį.
Prieš dušo procedūrą dirvožemį vazone pridenkite polietileno plėvele. Turėkite omenyje, kad šiltas vanduo išplauna iš dirvožemio naudingas organines medžiagas, todėl, pradžiūvus dirvožemiui, augalus patartina patręšti.
Nupraustų po dušu augalų neišneškite iš vonios kambario, palikite juos ten trims valandoms, kad spėtų nutekėti vanduo, o gėlės neperšaltų. Idealu nuprausti augalus vakare, kad per naktį jie adaptuotųsi. Ryte galėsite pastatyti juos į savo vietas.
Šiltas dušas naudingas:
nusilpusiems, pavytusiems augalams,
augalams, kurie dėl kokių nors priežasčių lėtai auga,
augalams, kurie dėl kokių nors priežasčių nežydi.
Šiltas dušas bus naudingas šiems augalams:
fikusams, palmėms (pvz., dracenoms labai patinka prausimas po šiltu dušu), vėzdūnėms, anturiams, paparčiams, rožėms, gebenėms, fitonijoms, kalatėjoms, singoniams.
Griežtai nerekomenduojama prausti po dušu:
ką tik persodintų augalų,
žydinčių augalų,
augalų, kurių lapai gležni, augantys žemyn (sanpaulijų, pelargonijų, streptokarpų).