Kartojame atnaujintą ir papildytą tekstą, anksčiau jau skelbtą Delfi.
Daugumos rūšių slyvoms reikia apdulkintojo, kad jos megztų vaisius. Dažnai konkrečiai rūšiai reikalingas konkretus apdulkintojas, o abejos slyvos turi būti pasodintos arti viena kitos, tokiu atveju apdulkinimas bus efektyviausias.
Būna ir taip, kad nėra nurodomas konkretus apdulkintojas, tada pakanka pasodinti kelių rūšių slyvų.
Kitas variantas – įskiepyti į lają kelių rūšių slyvų. Šis būdas tinkamas mažam sklypui arba jei nereikia didelio derliaus.
Dėl kokių priežasčių nubyra slyvos
Kai nubyra dalis dar nesunokusių slyvų, natūraliai sumažėja derlius. Viena iš šito reiškinio priežasčių – netinkamos oro sąlygos. Slyvoms nepatinka per didelė drėgmė, sausra, ypač tuo metu, kai mezgamos uogos; tada kovodami už išlikimą vaismedžiai praranda pernelyg daug energijos ir jos nepakanka auginti uogoms.
Jei slyvoms pražydus įsivyrauja drėgni, šalti orai, stipriai sumažėja vabzdžių apdulkintojų. Esant tokioms sąlygoms, lėčiau bręsta žiedadulkės ir lėčiau atsiskiria nuo dulkinės. Dėl to apdulkinimas būna per mažas, net savidulkėms slyvoms byram mezginės.
Slyvoms ir kitų kaulavaisių medeliams tinkamiausia dirba su neutraliu pH. Todėl sodindami vaismedžius, įberkite dolomito miltų. Vėliau, kai purenama žemė aplink kamieną, įberiama pelenų ar dolomito miltų.
Dažnai nesunokusios slyvos nubyra, kai žemė būna nualinta. Tai rodo, kad metas patręšti dirvą mineralinėmis trąšomis. Palei medžio lajos perimetrą iškaskite 20–25 cm gylio duobutes, į kiekvieną įberkite po saują kompleksinių trąšų ir užberkite žeme. Pakanka patręšti kas dvejus–trejus metus.
Derlių mažinančios slyvų ligos
Priežastis gali būti šratligė ir moniliozė.
Šratligė daugiausia pakenkia lapams. Ant jų atsiranda rudų dėmių, paskui lapai nudžiūva ir nukrenta. Ant uogų dėmių atsiranda įdubusioje dalyje, šios vietos išdžiūsta iki paties kauliuko.
Moniliozė dažniausiai būdinga vyšnioms, tačiau gali nemenkai pakenkti ir slyvoms. Užsikrečiama žydėjimo metu, o liga pasireiškia, kai mezgasi vaisiai. Šakelės tada atrodo lyg apdžiūvusios, lapai, uogos iš pradžių apvysta, paskui išdžiūsta, nors ir lieka kabėti ant šakelių.
Būtina profilaktiškai nupurkšti slyvas, tam yra specialių preparatų. Purškiama prieš žydėjimą ir po jo.
Stebėkite augalus šiltuoju metu laiku, o vos pastebėję moniliozės požymių, išpjaukite pakenktas šakeles ir sudeginkite.
Dar viena liga – kai slyvos ima pūti kabėdamos ant šakelių, pasidengia pelėsiu ir išdžiūva, bet nenukrenta. Šios puvinio ligos profilaktika – nupurškimas pavasarį, reguliarus nesveikų slyvų nurinkimas nuo medžio, nelaukiant, kol jos sudžius.
Slyvų kenkėjai
Derlių mažina ir kenkėjai. Pvz., obeliniai žiedgraužiai, kurie daugiausia žalos padaro, kai atsiranda žiedų pumpurų; lervos spėja išgraužti būsimą žiedą, jam dar neišsiskleidus, taigi, sunaikina derlių.
Slyviniai pjūkleliai minta žalių slyvų minkštimu ir dar nesukietėjusiais kauliukais. Jei pastebėjote, kad slyva pratrūkusi, sunkiasi sakai, žinokite, kad tai – minėto kenkėjo darbas.
Vabzdžių kenkėjų yra daug, bet, norint nuo jų apsisaugoti, pakanka pasitelkti profilaktines priemones.
Kai tvarkote plotą aplink vaismedžių kamienus, sudeginkite nukritusius lapus, pavasarį medelius nupurkškite nuo kenkėjų ir nuo grybelinių ligų.
Puiki priemonė nuo šliaužiančių kenkėjų – lipnios juostos. Jomis apsukite dar tada, kai yra šalčio. Medžių kamienus apsukite 2–3 sluoksniais, paskui aptepkite specialiais nedžiūvančiais klijais. Tokios juostos paliekamos, kol išsiskleis lapai; klijus periodiškai atšviežinkite.
Klimato įtaka slyvų derliui
Slyvos nemėgsta šalčių, o net šalčiui atsparesnių rūšių pirkimas negarantuoja, kad jos nenukentės nuo žiemos šalčių. Vienas iš būdų padaryti slyvas atsparesnes šalčiams – rudenį, kai ima kristi lapai, gausiai palaistyti vaismedžius; tiesa, žiūrėkite, kad vanduo susigertų, neužsistovėtų.
Jei vis tik pastebėjote ant medžių kamienų nuošalų, jas patepkite specialiais tepalais, kad į sužalojimus neįsimestų infekcija. Laikui bėgant nuošalos užsitrauks.
Netinkamai pasodinti sodinukai
Jei slyvų sodinukai per giliai įkišami į žemę, kamieno žievė ima po truputį pūti, tada medelis ima sirgti, o jei nežūva, nežinia kada ims vesti vaisius.