Amonio hidroksidas, dar vadinamas amoniako vandeniu – tai amoniako, bespalvių nemalonaus kvapo dujų, tirpalas. Amoniakas pasižymi didele azoto (82 procentai), kuris yra pagrindinė „maistinė medžiaga“ bet kuriam augalui.
Azoto trūkumo (chlorozės) požymiai:
geltoni ar išblyškę lapai;
gležni stiebai;
menkas žydėjimas;
mažai vaisių užuomazgų.
Tokiu atveju būtina augalus tręšti azoto trąšomis, pavyzdžiui, amoniaku. Jo poveikis akivaizdus jau po kelių kartų. Tai puikiai veikia augalo būklę ir derlingumą.
Šis tirpalas yra geresnis už kietas azoto turinčias trąšas, tokias kaip amonio salietra ar karbamidas. Jeigu pastarųjų dirvožemyje per daug, šaknyse, lapuose ir, svarbiausia, derliuje, pradeda kauptis nitratai. Tai būdinga šiltnamiuose ir pramoniniais mastais auginamuose vaisiuose bei daržovėse. Jeigu vaisiuose ir daržovėse gausu nitratų, galima stipriai apsinuodyti.
O štai „pertręšti“ augalų amonio hidroksidu – beveik neįmanoma. Tačiau dozavimo ir tręšimo dažnio nepaisymas gali paskatinti žaliosios masės augimą ir neigiamai paveikti žydėjimą bei vaisių mezgimą. Be to, azoto perteklius didina grybelinių ligų riziką.
Naudojant amoniaką kaip trąšą būtina laikytis tam tikrų taisyklių. Reikia žinoti, kad galima:
naudoti tik šviežiai paruoštą tirpalą, nes jo ilgai laikyti negalima;
augalus tręšti galima esant ūkanotam orui bei rytais ar vakarais, kol nėra saulės.
Reiktų prisiminti
Amoniakas – nuodinga medžiaga. Todėl laistyti augalus reikia prie šaknų, vengiant patekimo ant stiebų ar lapų.
Tręšti galima po gausaus laistymo, tik drėgną žemę. Tai leis išvengti cheminio nudeginimo.
Jeigu vis dėlto reikia augalą purkšti, būtina griežtai laikytis dozavimo nurodymų. Kiekvienam darže augančiam augalui jis skiriasi.
Darbiniu tirpalu laikoma (čia ir toliau naudojamas 10 procentų amonio hidroksidas):
laistymui – 50 mililitrų 10 litrų vandens;
purškimui – 25 mililitrai amoniako 10 litrų vandens.