Žemės ūkio ministerijos užsakymu mineralinio azoto stebėseną šalies dirvožemiuose kasmet (rudenį ir pavasarį) atlieka Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorija. Ilgamečiai mineralinio azoto stebėsenos tyrimų rezultatai leidžia įvertinti po vasaros sezono augalams likusias lengvai įsavinamo azoto atsargas ir numatyti, kiek jų gali likti pavasarį atsinaujinančiai augalų vegetacijai.
Dirvožemio ėminiai imti iš daugiau kaip 200 aikštelių visoje Lietuvoje. Tyrimai parodė, kad mineralinio azoto kiekis šalies žemės ūkio naudmenose 0–60 cm sluoksnyje šį rudenį buvo labai nevienodas. Nmin kiekis šiame sluoksnyje yra vertinamas taip: mažiau 30 kg/ha – ypač mažai, 31–40 – labai mažai, 41–50 – mažai, 51–60 vidutiniškai, 61–70 – daug, 71–80 – labai daug, daugiau 81 kg/ha – ypač daug, rašoma pranešime.
Lietuvoje Nmin nustatyta vidutiniškai – 50,26 kg/ha, o tai yra 19,6 kg/ha daugiau nei pavasarį ir 3,4 kg/ha daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Daugiamečiai stebėjimai rodo, kad rudenį Nmin vidutiniai kiekiai svyruoja nuo 35,6 iki 64,3 kg/ha.
Skirtinguose regionuose Nmin kiekis 0–60 cm sluoksnyje buvo labai nevienodas: Vidurio Lietuvoje jo nustatyta daug (63,9 kg/ha), Vakarų Lietuvoje – vidutiniškai (51,5 kg/ha), Rytų Lietuvoje – labai mažai (38,8 kg/ha).
Rytų ir Pietų Lietuvoje labai mažai ir mažai mineralinio azoto buvo Zarasų, Ignalinos, Utenos, Molėtų, Švenčionių, Vilniaus, Širvintų, Trakų, Šalčininkų, Varėnos, Lazdijų, Alytaus, Prienų, Kaišiadorių, Vilkaviškio, Marijampolės ir Šakių rajonuose bei didesnėje Rokiškio rajono dalyje. Maži Nmin kiekiai nustatyti ir didesnėje Vakarų Lietuvos dalyje: Skuodo, Plungės, Telšių, Šilalės ir Tauragės rajonuose, didesnėje Mažeikių, Kelmės, Kretingos, Klaipėdos rajonų dalyje.
Tik dalyje Klaipėdos, Šilutės bei Kretingos rajonų, taip pat Jurbarko ir Raseinių rajonuose bei dalyje Kelmės, Šiaulių ir Akmenės rajonų dirvožemiuose buvo rasti vidutiniai kiekiai mineralinio azoto. Tuo tarpu daug azoto (70–78 kg/ha) nustatyta 9 šalies rajonuose: Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Panevėžio, Kėdainių, dalyje Kauno, Radviliškio, Šiaulių ir Akmenės.
Kas šį rudenį lėmė nevienodą mineralinio azoto kiekį dirvožemyje? Pavasarį mineralinio azoto dirvožemyje buvo ypač mažai dėl šiltos žiemos. Dėl neįprastai šiltesnių ir sausesnių orų vasarą bei rudenį mineralinio azoto nepadaugėjo, ypač lengvuose ir mažesnio derlingumo dirvožemiuose. Tik Vidurio Lietuvoje intensyvi gamyba ir gausesnis tręšimas turėjo pastebimos įtakos didesniam mineralinio azoto kiekiui dirvožemyje.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijoje taip pat buvo atlikti ir augalų mitybai svarbios mineralinės sieros dirvožemyje stebėsenos tyrimai. Esant jos trūkumui, augalai azotą įsisavina prasčiau, ypač tręšiant didesnėmis nei 120 kg/ha azoto normomis, taip pat daugiau jo išsiplauna į gilesnius dirvožemio sluoksnius.
Tyrimai parodė, kad didesnėje šalies dalyje 0–60 cm sluoksnyje mineralinės sieros šį rudenį vidutiniškai yra 20,1–30 kg/ha, tik Rytų Lietuvoje ir Vakarų Lietuvos nedidelėje dalyje jos yra mažiau nei 20 kg/ha. Jei mineralinė siera per žiemą neišsiplaus, augalus siera pavasarį reikės tręšti mažiau. Dirvožemiuose, kur sieros nustatyta daugiau kaip 30 kg/ha, augalams jos užteks ir iš dirvožemio atsargų.
