Sodo ir daržo prekių rinkoje siūloma nemažai priemonių nuo kopūstų kenkėjų. Tačiau jos turi vieną trūkumą: jų sudėtyje yra cheminių medžiagų, kurios daugiau ar mažiau yra nuodingos. Nepaisant to, kad specialistai tikina, jog teisingai naudojant šias chemines priemones, jos nepadarys jokios žalos žmogui, sodininkai vengia naudoti cheminius insekticidus.
Kopūstų kenkėjų prevencija
Išvengti kopūstų kenkėjų padeda paprastos prevencinės priemonės:
- Nuėmus kopūstus, pašalinamos ir kruopščiai utilizuojamos augalinės atliekos (geriausia jas sudeginti);
- Perkasamas ir sulyginamas dirvožemis (rudenį);
- Jei įmanoma, pavasarį kopūstų daigai kuo anksčiau sodinami į gruntą, kad suspėtų sustiprėti iki pasirodant kenkėjams;
- Kopūstų lysvės dengiamos apsaugine plėvele: tai pats paprasčiausias būdas išvengti kryžmažiedžių spragių puolimo ir neleisti kopūstiniams baltukams pridėti kiaušinėlių, iš kurių vėliau išsirita vikšrai;
- Pavasarį ir vasarą ravimos piktžolės, giminingos kopūstams – barborytės, trikertės žvaginės, dirvinės čiužutės. Jose įsikuria kopūstų kenkėjai, vėliau persikeliantys į kopūstų lysves.
.
Apsaugoti kopūstus nuo kenkėjų galima ir pasodinant šalia jų kitų daržovių ar prieskoninių augalų.
- Česnakai. Jie išskiria lakiųjų medžiagų, kurios atbaido kopūstines muses;
- Krapai arba pomidorai – apsaugo nuo kopūstinių amarų.
- Šalavijas savo kvapu atbaido kopūstinius pelėdgalvius.
- Agurklės saugo nuo šliužų antpuolio.
- Pelynai, mėtos ir bitkrėslės nepatinka kopūstinėms musėms ir kopūstiniams baltukams.
Deja, prevencinės priemonės negarantuoja šimtaprocentinės apsaugos nuo kenkėjų, todėl būkite pasirengę reguliariai tikrinti kopūstus, ar juose nėra nepageidaujamų įsibrovėlių.
Kopūstų kenkėjai ir liaudiškos priemonės nuo jų
Jei kopūstus užpuolė amarai
Ant lapų pasirodo balti arba rudi taškai, lapai išblunka, susisuka, įgauna melsvai rožinį atspalvį. Sustoja kopūstų gūžių vystymasis, sulėtėja augimas. Pamatyti amarų sambūrius galima ir plika akimi: tai maždaug 2 mm ilgio pilkšvai žalsvi ropojantys vabaliukai, pasidengę balkšvomis vaškinėmis dulkėmis.
Liaudiški kovos su amarais būdai
Jei kopūstų daiga nėra dideli, o amarų kolonijas pastebėjote anksti, galite tiesiog nuvalyti lapus skudurėliu, suvilgytu ūkinio muilo tirpale (300–400 g muilo 10 litrų vandens). Po savaitės procedūrą pakartokite.
Kovoti su kopūstų amarais galima ir šiomis priemonėmis:
1. Pomidorų lapų ir svogūnų lukštų nuoviras.
Jums reikės 0,5 kg svogūnų lukštų ir 1,5 – 2 kg pomidorų lapų. Pomidorų lapus užpilkite 5 l verdančio vandens ir palikite pastovėti apie 4 val. Paskui juos pavirkite 3 val., perkoškite ir nuovirą atskieskite vandeniu (santykiu 1:2). Svogūnų lukštus užpilkite maždaug 2 l karšto vandens ir mirkykite dvi paras. Tuomet įpilkite dar 2 l vandens ir truputį skysto muilo. Galiausiai abu nuovirus sumaišykite ir gautu mišiniu apipurkškite kopūstus.
2. Pelenų, tabako miltelių, garstyčių ir skysto muilo užpilas
Stiklinę pelenų, stiklinę tabako miltelių ir po valgomąjį šaukštą garstyčių bei muilo užpilkite 10 l karšto vandens ir palaikykite vieną parą. Tabako milteliai – viena iš populiariausių priemonių nuo kenkėjų. Augalams ir žmonėms jie yra nepavojingi, kainuoja nedaug, o naudoti juos labai paprasta.
3. Tabako lapų nuoviras
Į 2 l vandens įberkite 400 – 500 g tabako lapų ir virkite 2 val., Po to nuovirą perkoškite, įdėkite apie 50 g muilo, išmaišykite ir gautą mišinį supilkite į kibirą vandens.
4. Česnakų nuoviras – universali priemonė nuo daugumos kopūstų kenkėjų
Nuovirui reikės 700 – 800 g česnakų (geriausia su lukštais). Juos užpilkite 10 l verdančio vandens ir virkite 2 val. Prieš laistant atskieskite vandeniu (santykiu 1:1).
Jei kopūstus užpuolė vikšrai
Vikšrai gali būti dviejų drugelių – kopūstinių baltukų ir kopūstinių pelėdgalvių – lervos. Smulkios pelėdgalvių lervos įsitaiso gūžės viduje, todėl iš pradžių jų galima ir nepastebėti.
Liaudiškos priemonės nuo vikšrų:
Pelenų ir degutinio šampūno užpilas: į 5 l vandens įberkite stiklinę pelenų ir arbatinį šaukštelį šampūno. Parą palaikykite, o tuomet nupurkškite kopūstus;
Apibarstykite kopūstus valgomąja soda;
Apipurkškite pomidorų lapų ir svogūnų lukštų nuoviru (jo receptas skelbiamas prie amarų);
Vikšrus galite tiesiog nurinkti (jei kopūstų auginate nedaug);
Priviliokite į kopūstų lysves širšių, kurios yra natūralios vikšrų priešės. Tiesiog apipurkškite kopūstus saldžiu vandeniu, įdėję į jį uogienės ar sirupo.
Kai kas pataria pribarstyti kopūstų lysvėse kiaušinių lukštų – jie neva atbaido kopūstinius baltukus. Teigiama, kad drugeliai kiaušinių lukštus palaiko anksčiau šioje vietoje įsikūrusių konkurentų sparnais. Statistikos, patvirtinančios šio metodo efektyvumą, nėra, bet pabandyti verta.
Jei kopūstus apniko vabalai
Dažniausiai kopūstų sodinukus puola maži, šokinėjantys vabaliukai – mėlyni, žali, dryžuoti ar juodi su metaliniu spindesiu. Tai skirtingos kryžmažiedžių spragių – vienų didžiausių kopūstų naikintojų – atmainos. Kryžmažiedės spragės graužia lapus ir gali labai greitai iš jų palikti vienas gyslas. Spragės itin pavojingos jauniems augalams, nes jų lapai būna minkšti ir švelnūs. Tvirti suaugusių kopūstų lapai spragių nebevilioja, todėl pagrindinė sodininko užduotis yra apsaugoti kopūstų sodinukus, kol jie sutvirtės. Pirmieji kryžmažiedžių spragių požymiai – smulkios skylutės lapuose.
Liaudiškos priemonės nuo kryžmažiedžių spragių
Į vandenį, kuriuo laistote kopūstus, įlašinkite eterinio eglių aliejaus – spragės neperneša jų kvapo.
Laistykite kopūstus su šampūnu nuo blusų, kurio galite įsigyti gyvūnų prekių parduotuvėje.
Apibarstykite kopūstus aitriųjų paprikų milteliais, gesintomis kalkėmis, pelenais arba tabako dulkių ir pelenų mišiniu (santykiu 1:1). Tai turėtų būti daroma ant drėgnų lapų, kad priemonė galėtų prilipti. Po lietaus ar laistymo apsauginį sluoksnį reikėtų atnaujinti.
Kopūstus taip pat galima apipurkšti šiomis priemonėmis:
- Silpnos koncentracijos vištų mėšlu, palaikytu 6 – 7 dienas (skiesti vandeniu santykiu 1:20);
- Pelenų ir degutinio muilo (šampūno) užpilu;
- Mėsmale sumalto česnako (1 stiklinė), pomidorų lapų (1 stiklinė) ir skysto muilo mišiniu, atskiestu 10 l vandens;
- Tabako nuoviru su muilu;
- Silpnu acto tirpalu (250 ml 9 proc. acto kibirui vandens).
Ant kopūstų gali atsirasti ir lapgraužių – šiek tiek stambesnių vabalų (iki 5 mm), tamsiai žalios su metaliniu blizgesiu spalvos. Kopūstų lapgraužiai lapuose išgraužia gana dideles skyles arba išgraužia jų kraštus. Kovai su lapgraužiais patariama pasitelkti tabako miltelius, pelenus, gesintas kalkes arba visų šių ingredientų mišinį.
Jei kopūstus užpuolė šliužai ir sraigės
Šie niekur neskubantys ir apgaulingai nepavojingi gyviai gali padaryti nemažai žalos. Dažniausiai jie minta naktį ir kopūstų lapuose išgraužia skylutes ar net ištisas vagas.
Kaip kovoti su šliužais liaudiškais būdais
Pabarstykite žemę garstyčių milteliais ar sutrintais kiaušinių lukštais;
Nupjaukite apatinius kopūstų lapus, kad šliužai negalėtų nuo žemės užšliaužti ant kopūsto gūžės, arba uždėkite specialią „apykaklę“, kuri uždengtų apatinę kopūsto galvos dalį.
Apibarstykite dirvą aitriosiomis paprikomis.
Palaistykite kopūstus vandeniu su amoniaku (50 ml amoniako 5 – 6 l vandens). Palaukite, kol šliužai išlys iš gūžių bei žemės ir procedūrą pakartokite.
Kopūstinės musės – nematomas priešas
Kopūstinės musės pavojingos tuo, jog jų lervų gyvybinės veiklos rezultatai pastebimi ne iš karto, o pačios musės mažai kuo skiriasi nuo kambarinių musių. Gegužės mėnesį šios musės kiaušinėlius deda dirvoje tiesiai prie jaunų kopūstų šaknų kaklelių. Išsiritusios lervos prasiskverbia į šaknų sistemą ir pradeda ją ardyti, galiausiai priversdamos augalą žūti. Pažeidimų ženklai: apvytę augalai, sustojęs augimas, iki švino spalvos patamsėję apatiniai lapai.
Kažkuo purkšti kopūstus nuo šių musių yra beprasmiška, nes jų lervos atakuoja požeminę augalo dalį.
Apsaugoti kopūstus nuo musių be cheminių priemonių galima tik tuomet, jei sutrukdysite musėms dėti kiaušinėlius. Kad tai padarytų, kai kurie sodininkai žemę aplink kopūstus apibarsto naftalino ir smėlio mišiniu (santykiu 1:7) arba tabako miltelių ir kalkių mišiniu (santykiu 1:1) – maždaug 300 g mišinio vienam kvadratiniam metrui.