Sėjai renkantis daržovių sėklas reikia nepamiršti, kad sėklų daigumas priklauso tiek nuo jų paruošimo, apdorojimo, tiek nuo sufasavimo laiko ir pačių sėklų gyvybingumo rašoma Valstybinės augalininkystės tarnybos rekomendacijose.
Sėklų pasirinkimas
Populiariausių daržovių – paprastųjų trumpavaisių ar ilgavaisių agurkų, valgomųjų pomidorų, vienamečių paprikų, sėjamųjų salotų ir kt. sėkla turi atitikti Privalomųjų rinkai tiekiamos daržovių sėklos kokybės reikalavimų aprašo, o prieskoninių augalų (pvz., kvapiųjų bazilikų, sėjamųjų krapų) ir retesnių daržovių (pvz., vaistinių agurklių) – Privalomųjų rinkai tiekiamos gėlių, kai kurių daržovių bei prieskoninių ir vaistinių augalų sėklos kokybės reikalavimų aprašo nuostatas.
Jei sėkla sufasuota į paprastą, nehermetinę fasuotę, sėklos tiekėjas turi patikrinti jos daigumą kasmet, turėti galiojantį kokybę patvirtinantį dokumentą ir tik tada ja prekiauti. Į hermetinę fasuotę sufasuotos sėklos daigumas tikrinamas kas dveji metai. Pirkėjai turėtų neapsigauti ant fasuotės pamatę datą „2025“, tai nėra sėklos daigumo galiojimo laikas, o tik tiekėjo planuojama galutinė sėklos siuntos pardavimo data.
Taip pat pažymime, kad teisės aktuose nė vienai augalo rūšiai nėra nustatytas 100 proc. daigumas. Pvz., agurkų jis yra 80 proc., o paprikų 65 proc., t. y. jei iš 10 pasėtų sėklų sudygs 8 agurkų ar 6–7 paprikų sėklos, reiškia sėkla atitinka Privalomųjų rinkai tiekiamos daržovių sėklos kokybės reikalavimų aprašo reikalavimus. Prieskoninių augalų sėklos daigumo privalomieji minimalūs daigumo rodikliai mažesni, pvz., kvapiųjų bazilikų ir vaistinių gelsvių – 50 proc. To reiktų nepamiršti renkantis sėklas sėjai.
Darbai šiltnamyje
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institutas (toliau – SDI) rekomenduoja ankstyvą pavasarį šiltnamyje pirmiausia atlikti šiltnamio karkaso remontą, sutvarkyti vėdinimo orlaides, karkasą uždengti stabilizuota polietileno plėvele, skirtą šiltnamių dengimui. Karkasą, kur liečiasi plėvelė, mokslininkai siūlo nudažyti baltai, kad saulėtomis karštomis dienomis ji mažiau įkaistų, o jo aštrius kampus aprišti minkšta medžiaga, kad vėjo judinama, plėvelė neprasitrintų.
Kitas žingsnis – pagerinti šiltnamio dirvą ir padaryti lysves sėklų sėjai ar daigų sodinimui. Dirvos fizinėms savybėms gerinti tinka kraikinės durpės, pjuvenos (spygliuočių) bei žievės. Daigų priežiūrai pravers įsigyti statinę vandeniui ar mėšlui paraugti, špagato, agroplėvelės.
Kada sėti
Šildomame polietileno plėvele dengtame šiltnamyje galima užsiauginti įvairių daržovių daigų, o vėliau – daržovių, kurios atkeliaus ant stalo. Kovo pradžioje daigyklose reikėtų sėti ankstyvuosius ir žiedinius kopūstus, mėnesio antroje dekadoje – šakniavaisius salierus, porus, baklažanus, ropinius kopūstus, kvapiuosius bazilikus, kvapiuosius mairūnus ir kt., o trečiąją dekadą – saldžiąsias paprikas, kurios augs nešildomame šiltnamyje.
Daugelis daržininkų žavisi rausvaskruosčiais valgomaisiais pomidorais. Jei jie augs šildomame šiltnamyje, sėklas reiktų sėti kovo pradžioje, jei nešildomame polietileniniame šiltnamyje – vėliau, kovo viduryje. Jeigu pomidorai augs po priedangomis, juos reiktų sėti tik kovo pabaigoje. Pomidorų daigai užauga per 50–55 dienas.
Porus, salierus, mairūnus geriausia sėti į dėžutes. Porų daigų nereikia pikuoti. Tuo tarpu salierų daigus verta išpikuoti, kai jie turi du tikruosius lapelius. Paprikų, pomidorų, baklažanų, agurkų daigai gerai auga polimeriniuose puodeliuose, pripildytuose durpių substrato.
Mokslininkų teigimu, šiltnamiuose geriausia auginti derančias be apdulkinimo, partenokarpines, hibridines agurkų veisles. Jų vaisiai skanūs, nekartūs, tinka vartoti švieži ir konservuoti. Rauginti vaisiai prastesnio skonio, trumpiau laikosi, linkę minkštėti. Sėklos sėjamos į agurkų daigams paruoštą substratą su neutraliu rūgštingumu (pH 6,5–6,8); 3–4 dienas palaikytos +22–25 C temperatūroje turėtų sudygti. Daigai užauga per 25–30 dienas ir su 3–4 lapeliais, priklausomai nuo oro sąlygų; gegužės viduryje sodinami į nešildomą šiltnamį.
Darbai lauke
Netrūksta veiklos ir lauke. Pagrindinės šakniavaisinės daržovės – valgomosios morkos, raudonieji ar lapiniai burokėliai, sėjamosios petražolės, valgomieji salierai, pastarnokai, valgomieji ridikėliai ar ridikai, ropės, griežčiai – pasižymi geromis maistinėmis ir dietinėmis savybėmis. Jų auginimui tinkamos lengvesnės mechaninės sudėties, humusingos priesmėlio, lengvo priemolio, juodžemio, nerūgščios (pH 6,0–7,0) dirvos bei pakankamai patręšti ir sukultūrinti durpžemiai (pH 5,5–6,0), su 30–40 cm gylio puriu armens sluoksniu.
Šakniavaisių auginimui tinkami atviri, gerai vėjo prapučiami plotai, kuo toliau nuo spygliuočių augalų. Tinkamiausi priešsėliai tie, po kurių lieka nepiktžolėta, puri dirva. SDI mokslininkai pabrėžia, kad svarbu neauginti tos pačios šeimos augalų kasmet, laikytis sėjomainos. Dauguma šakniavaisių daržovių (morkos, burokėliai, ridikėliai, ridikai ir kt.) yra atsparios šalnoms ir gali būti sėjamos tiesiai į dirvą anksti pavasarį. Ridikėliai gali būti auginami tiek šiltnamyje (nuo kovo pradžios), tiek lauke. Dėl ilgos vegetacijos salierai daugiau auginami iš daigų, kurie užauga per 50–60 dienų. Salierų daigai gali būti auginami dėžutėse, polimerinėse kasetėse (daigyklose), polimeriniuose puodeliuose.
Prieš šakniavaisių daržovių sėją ir daigų sodinimą rekomenduojama dirvą patręšti kompleksinėmis arba vienanarėmis pagrindinėmis trąšomis. Žinoma, augalus jų vegetacijos metu galima tręšti papildomai, pagal augalų būklę ir poreikį, laistyti, naikinti piktžoles, purenti tarpueilius.