Kad pomidorai būtų sveiki ir juos aplenktų dažnai šiltnamyje įsikuriančios ligos, svarbu paisyti kelių paprastų taisyklių – renkantis sodinukus atidžiai apžiūrėti, ar šie nėra pažeisti, rinktis atsparias veisles. Jei turite galimybę, statykite šiltnamį saulėtoje vietoje ir kiek įmanoma dažniau keiskite sodinimo vietą. Taip pat ravėkite, šalinkite pažeistus augalus bei jų liekanas, laistykite anksti ryte, kad prieš naktį augalai spėtų išdžiūti.
Svarbu pomidorų pernelyg nesutankinti, kad būtų užtikrintas tinkamas vėdinimas. Vienos ligos plinta šiltesnėje, kitos vėsesnėje terpėje, tačiau visos mėgsta per didelę drėgmę ir nevėdinamą, netvarkingą šiltnamį.
Pieno produktai – profilaktikai
Kad augalų nepultų grybinės ligos, šiltnamio dezinfekavimas rudenį yra būtinas. Kad neplistų grybeliai, rudenį išbandykite pelenus – grėbstydami juos įterpkite į šiltnamio žemę.
Patyręs daržininkas profilaktikai nuo grybinių susirgimų naudoja pieną: 1 litrą pieno praskieskite 4 litrais vandens ir nupurkškite augalus. Taip pamaitinsite augalus jiems reikalingu kaliu – tai suteiks augalams atsparumo.
Jei norite, kad pomidorai būtų pamaitinti, o kartu ir atsparesni ligoms, purškimui galite išbandyti ir pusiau su vandeniu atskiestą kefyro tirpalą.
Sausligė arba juodasis vaisių puvinys
Požymiai. Sausligė – viena iš mūsų šalyje siaučiančių pomidorų ligų. Pirmiausiai paveikia apatinius lapus, vėliau stiebą ir vaisius. Ant šių atsiranda didelės rudos arba juodos dėmės su ratilais viduje. Užsikrėtus vaisiui, puvinio dėmė gana greitai apsitraukia juodomis aksominėmis apnašomis. Grybelis geriausiai plinta kai nusistovi šiltas, drėgnas oras, per vandens lašus ant lapų, judančiomis oro srovėmis.
Sauslige sergantys pomidorai užmezga mažiau vaisių, jie būna mažesni, dažnai sutrūkinėja ir supūna.
Kaip apsisaugoti ir naikinti. Ligos sukėlėjas Alternaria solani (kaip ir dauguma grybelių) žiemoja augalų liekanose, dažnai – sėklose. Dėl šių priežasčių rekomenduojama sėti tik beicuotą sėklą, laikytis sėjomainos – sodinti tame pačiame lauke ne dažniau nei kas treji metai. Stenkitės neauginti pomidorų kaimynystėje su bulvėmis, mat sauslige serga didžioji dalis bulvinių šeimos augalų. Susirgus purkškite fungicidais.
Maras
Požymiai. Ant pažeistų stiebų, lapų ir vaisių (ypač žalių) atsiranda pailgos ruduojančios dėmės. Vaisiaus viduje gali atsirasti ir puvinio dėmės. Lapų gyslos juoduoja, lapai džiūsta. Vyraujant drėgmei (didesnei kaip 75 proc.) ir 15–20 °C temperatūrai, ant pažeistų audinių susiformuoja pilkšvai baltas grybo pelėsinis apnašas.
Kaip apsisaugoti ir naikinti. Kadangi užkratas pernešamas ir su bulvių gumbais, patariama neauginti arti bulvių arba po jų.
Augalus genėkite tik ryte, kad pažeistos vietos spėtų apdžiūti. Jei pomidorus užpuolė maras, geriau juos laikyti sausesnius, net kurį laiką nelaistyti. Geriausiai veikia – žema santykinė oro drėgmė, aukšta temperatūra ir vėdinimas. Pastebėję pirmuosius maro požymius, augalus purkškite fungicidais, tačiau darykite tai pirmoje dienos pusėje, kad temperatūra šiltnamyje nepakiltų aukščiau 25 laipsnių. Purškiant vakare, šiltnamyje užsilaikys drėgmė, susidarys kondensatas, labiau tinkantys infekcijos plitimui, o ne gydymui.
Kekerinis ir sklerotinis puviniai
Požymiai. Kekerinis puvinys atpažįstamas pagal pažeidimo vietoje susidariusias pilkos spalvos pelėsines apnašas. Galima ir vaisiaus ligos forma – ant dar žalių ar pradėjusių nokti vaisių paviršiaus atsiranda infekcijos židiniai – apskritos 0,5 cm diametro šviesiai žalsvos dėmės. Vėliau pastebimos ir didesnės dėmės, dažnai vandeningos ir jau su smulkiais rudais taškeliais (infekcijos vietomis). Vėliau gretimos dėmės susilieja, jų centrai pabąla, šiek tiek įdumba, pakraščiai atvirkščiai – iškyla. Dėmių vietose vaisiaus audiniai pūva. Jeigu šiltnamyje itin drėgna, vanduo papuola ant augalų lapų, tokias dėmes greitai padengia purus pilkšvas pelėsis. Šaltas ir apniukęs oras, kuomet ir vėdinimo, ir saulės šiltnamyje trūksta, pažeisti vaisiai pūna masiškai.
Užpuolus sklerotiniam puviniui, labiausiai kenčia augalų stiebai ir vaisiai. Pažeista vieta pasidengia lengva balta grybiena, kurioje vėliau atsiranda ir juodos spalvos skleročių (kietų grybienos gniužulų). Dar vienas būdingas požymis – vystančios augalų viršūnės, kurios minkštėja, pūvna. Toks augalas gana greit sunyksta. Skleročių apimti vaisiai skystėja, minkštėja.
Kaip apsisaugoti ir naikinti. Puikiausiai šie puviniai plinta esant itin aukštai santykinei oro drėgmei (90-95 proc.) bei žemesnei vasaros temperatūrai (16-20 laipsnių). Jei pomidorai ypač tankiai susodinti, nėra oro cirkuliacijos, sėkmingai plinta bene visos grbelinės ligos, todėl genėkite lapus, šalinkite pažeistas augalų dalis ir liekanas.
Pagrindinė taisyklė, norintiems išvengti kekerinio puvinio – kiekvieną rudenį dezinfekuoti žemę šiltnamyje, skaldą (jei yra), takelius, šiltnamio sienas ir lubas, tinkamai užsandarinti stiklus ir plėvelę, kad per juos nesisunktų vanduo. Neauginkite greta šiltnamių sodo žemuogių, aviečių, bijūnų, žiedinių kopūstų. Šie augalai yra itin jautrūs kekeriniam puviniui, todėl ligą gana greitai gali pernešti ir ant sveikų pomidorų.
Sklerotinio puvinio pažeistus stiebus ir po genėjimo atsiradusias žaizdas aptepkite kreidos, medžių pelenų ir molio mišiniu.
Puviniui intensyviai plintant, profilaktinėms priemonėms gali būti vėlu, todėl purkškite augalus atitinkamais fungicidais.