Per keletą metų veisiant ir kultūrinant medžius pasiekta nepaprasta pažanga.
„Iš Olandijos ir Lenkijos atvežami augalai yra geresnės kokybės, nes ten šilčiau, jie anksčiau sužaliuoja, tačiau prie mūsų gamtos prisitaiko. Be to,nebereikia galvoti, kokių augalų nesodinti kartu. Dabar daug augalų veislių yra dekoratyvinės, tad jie kur kas mažiau „pykstasi“. Anksčiau buvo sakoma, kad bebrai spygliuočių negraužia, tačiau dabar spygliuočiams jie nebėra išrankūs – dekoratyviniai augalai „paskaninti“, tad bebrai gali nugraužti ir juos“, – atskleidžia Vilma Ilginienė, „Želdynai tik Jums“ medelyno direktorė.
Mados ir poreikiai
Mados ir poreikiai taip pat stipriai keičiasi. Anksčiau našlaitės ir tujos pritiko tik kapinėms, o dabar siūloma tokia veislių gausa, kad šių medžių ir augalų jau pilnos sodybos. Anot V. Ilginienės, ji pati pamilo smulkiažiedes našlaites: jų smulkūs žiedai nepaprastai gražūs, spalvingi ir ilgai džiugina bei nebijo šalnų.
„Aš pati, kol nepradėjau į tą pašlaitę žiūrėti, nepastebėjau viso jos grožio. Kai ėmiau apžiūrinėti jos žiedus iš arti, domėtis, kokia augalo kilmė, ji man tapo pačia gražiausia gėle. „Užkabino“, tad ir pati esu jų daug prisisodinusi. Pavasarį kone pirmos jau stiebia žiedus iš po sniego. Buvo atvejis, kai atsivežėme našlaičių, pastatėme jas lauke ir staiga atėjo šalnos, dar palijo. Žiedai ir lapai suledėjo, bet buvo nedaug, vos vienas ar du laipsniai šalčio, tad jos tiesiog atitirpo ir nieko nenutiko. Ir rudenį ilgai žydi, net jau iškritus sniegui“, – pasakoja medelyno vadovė.
Nors tujos nėra kilusios iš Lietuvos, jas lietuviai taip pat labai pamėgo. Ne viena šių augalų rūšis atrodo puikiai, tai visžalis augalas, lengvai pasiduoda formuojamas ir greitai auga.
Augalas, kurio niekas negali pakeisti
Ignalinos rajone medelyną įkūręs ūkininkas Edgūnas Kiminius antrina Klaipėdos rajono verslininkei, kad tujos, gal net kiek ir pabodusios žmonėms, vis dar be konkurencijos dėl prisitaikymo ir atsparumo.
„Kas galėtų pakeisti tujas? Nėra joms prilygstančių augalų. Tujos aplenkia visus kitus augalus, jei norima užauginti gyvatvorę. Jas gerokai mažiau puola ligos, greit auga, nereiklios dirvožemiui. Populiarumu su jomis šiek tiek konkuruoja kadagiai, kiti spygliuočiai, bet šie auga lėčiau, reiklesni derlingesnei žemei, be to, neretai juos sunaikina ligos ir parazitai“, – atvirauja ūkininkas E. Kiminius.
„Jei žmonės nenori tujų, siūlome kukmedžius. Tiesa, jie lėčiau auga ir subrandina nuodingas uogas, tad turintiems mažų vaikų šis augalas nerekomenduojamas. Visi pageidauja visžalių augalų, tad vietoj tujų dar patariame rinktis kadagius“, – atskleidžia V. Ilginienė.
Abiejų medelynų vadovai sako, kad, jei žmogus sodyboje turi didesnį žemės plotą, visgi mieliau renkasi kalnines pušis nei tujas. Jos ilgametės, atrodo puikiai, tinka Lietuvos klimatui. Pušys taip pat nėra labai seniai į Lietuvą atėjusi mada, tačiau ji populiarėja.
Spygliuočiai nurungia lapuočius
Abu pašnekovai pastebi, kad madas diktuoja ir užsienio šalys bei gyvenimo tempas. Žmonės ieško augalų, kurie gražiai atrodytų, puoštų sodybą ir nereikalautų didelės priežiūros. Tad lapuočius medžius ir krūmus dėl to nurungia spygliuočiai.
„Lapuočių gyvatvores reikia dažniau karpyti, formuoti. Be to, rudenį tenka tvarkyti nukritusius lapus. Žmonės nori, kad būtų kuo mažiau darbo, tad mieliau dairosi į spygliuočius. Be to, jie žali ištisus metus. Taip sutaupoma laiko, o gyvatvorės atrodo gražiai“, – dalijasi V. Ilginienė.
„Galėčiau įvardyti, kad labai populiarios tampa pušys, ypač kalninės. Dažnai žmonės klausia patarimų, kaip prižiūrėti augalus, kuo tręšti, kaip karpyti, kad puoštų sodybas visus metus. Kai tik pradėjome dirbti, 1990 metais, auginome vaismedžius. Vėliau jų atsisakėme, nes ėmė augti dekoratyvinių augalų paklausa“, – sako E. Kiminius.
Nori egzotinių augalų
Anot „Želdynai tik Jums“ vadovės, gana plačiai po pasaulį keliaujantys lietuviai neretai pageidauja ir tokių augalų, kokius matė šiltesniuose kraštuose. Tuomet tenka jiems paaiškinti, kad tokie augalai geriausiu atveju džiugins tik vieną sezoną, o gali ir visai neprigyti. Vien sekti pasaulines madas būtų neracionalu, būtina atsižvelgti ir į klimato sąlygas.
„Daug keliaujantys žmonės, atvykę pas mus, domisi egzotiniais augalais. Kažkur kažkas pamatė, paragavo jų uogų ar vaisių, tad nori turėti ir savo sodybose. Buvo maždaug prieš aštuonerius metus atvejis, kai ne vienas labai norėjo araukarijų, tačiau joms lietuviškas klimatas per daug atšiaurus. Buvome atsivežę, tačiau jos pas mus nežiemoja. Visaip išbandėme, tačiau net šiltnamyje neperžiemoja. Šis medis įvardijamas kaip vienintelis, ant kurio netupia paukščiai. Iš Olandijos ar Anglijos grįžę žmonės dar prašo kortaderijų, tačiau pas mus šis augalas gali išgyventi vieną sezoną, per vasarą. Mūsų žiema kortaderijoms per šalta, tad jos žūsta“, – dalijosi patirtimi medelyno vadovė.
Abiejų medelynų įkūrėjai sako, kad žmonėms visuomet pasiūlantys naujovių, tačiau nepamiršta, kad, jei augalai ilgai neišgyvens dėl oro sąlygų, tokie pirkiniai nebus populiarūs, mat visiems norisi turėtų gražių augalų ir mažai vargo.
Ar labai svarbi kaina? Medelynų vadovai atvirauja, kad lietuviai tikrai skaičiuoja išlaidas, tačiau, jei augalas atrodo gražiai, pinigines praveria plačiau. Vidutiniškai per vieną apsipirkimą kraštiečiai nepagaili apie 50 eurų. Visgi net ir gražų augalą kiekvienas nori įsigyti ne itin brangų ir žiūri į tai kaip į ilgalaikę investiciją savo aplinkoje.