Grįžta lietuviškos obelų veislės
Vien obelų veislių ūkyje – maždaug pusšimtis. Ūkininkas sako anksčiau prioritetą teikęs rojaus obelaitėms, kurios stebino žmones spalvomis bei skoniais. Šiuo metu šeima daugiausia augina koloninių obelų veislių.
Šias obelis R. Cijūnaitis pataria rinktis tiems, kurie nori greito derliaus: paprastas medis pasodintas auga 12 ar 15 metų, o žemaūgis derlių duoda iškart. Be to, žemaūgės obelaitės tinka auginti ir nedidelio ploto kiemeliuose ar sodeliuose, jų veislių pasirinkimas – didžiulis, nuo vasarinių iki rudeninių bei žieminių. „Pastaruoju metu pastebime gražią tendenciją, kai kaimynai ties sklypų susijungimo riba pasodina koloninių obelų alėją – taip jie turi ne tik žalią, bet ir gražią tvorą, pro kurią praeinant galima ir obuolį nusiskinti. Toks sprendimas – ir gražu, ir racionalu“, – dėsto G. Cijūnaitis.
Ūkininkas pabrėžia, jog pastaruoju metu vis daugiau žmonių ieško senųjų lietuviškų veislių obuolių: „Daug metų rinkomės desertines veisles, obuolys turėjo būti kuo saldesnis, kuo sultingesnis, kuo skanesnis. Tačiau dietologai pataria vyresnio amžiaus žmonėms vartoti kuo mažiau cukraus, todėl į madą ir grįžta senos geros rūgštesnių obuolių, tokių kaip antaniniai, veislės“.
Uogų veislės keičiasi
Daugiausia G. Cijūnaičio šeimos ūkyje – uogynų, čia auginama daug skirtingų aviečių veislių: „Su ūkininku Algirdu Amšiejumi pirmieji į Lietuvą atvežėm „Polka“ veislės avietes – jos ir skanios, ir gražios, ir gerai derančios. Dabar atsiranda dar daugiau skirtingų veislių, kurios yra dar įdomesnės, uogos – saldesnės, skanesnės, lengviau transportuojamos, o derlius – anksčiau sunokstantis. Šiuo metu bene paklausiausia vėlyvoji remontantinė veislė „Maravila“, kurios uogas galima skinti iki lapkričio mėnesio. Šios avietės ne tik gražios – puikios ir jų skonio savybės. „Polka“ uogos esant žemesnei temperatūrai tampa rūgštokos, o „Maravila“ išlaiko saldumą iki vėlyvo rudens“.
Avietės ūkininkas pataria valgyti vaikams, o vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduoja gervuoges: „Šios uogos padeda pašalinti iš organizmo kenksmingas medžiagas, tai yra puikus antioksidantas. Šiuo metu auginame 4-5 veislių gervuoges, kurios yra ir gerai žiemojančios, ir labiausiai tinkamos mūsų regionui. Stengiamės propaguoti šias uogas, kad žmonės ilgiau gyventų, džiaugtųsi gyvenimu, patys renkamės tas kultūras, kurios mūsų žemėje gerai dera ir auga“.
Stengiasi pristatyt naujoves
Ūkininko kolekcijoje – ir valgomasis sausmedis, kuris šiuo metu sparčiai populiarėja. Pasak G. Cijūnaičio, senesnės veislės sausmedžio uogos buvo smulkokos, daugelį nuvylė jų kokybė, skonis. Dabar rinkoje atsirado nujos veislės, tokios kaip „Vostorg“, „Jugana“, „Aurora“, „Wojtek“, kurių uogos – stambios ir skanios.
Tarp ypatingų ūkio naujovių R. Cijūnaitis mini geltonžiedę sedulą: „Pasižiūrėkite man už nugaros – balandžio vidurys, o šis augalas jau žydi geltonai. Kartais jis pražysta ir sausio mėnesį – galima tik įsivaizduoti, kiek maistinių medžiagų jis sukaupia, kai pirmasis iš visų uogakrūmių pražysta ir paskutinis subrandina derlių. Įprastai uogų derlius nuimamas rugpjūtį, bet kai kurios sunoksta ir spalio mėnesį. Valgydami geltonžiedės sedulos uogas, galime gauti daug vertingų maistinių medžiagų, kurios sukauptos mūsų regione“.
Ūkininkas pataria keisti egzotinius vaisius, daržoves užaugintomis Lietuvoje: kuo kelias nuo augintojo iki vartotojo trumpesnis, tuo mažiau reikia cheminės apsaugos uogoms, daržovėms ar vaisiams.
Kada geriau sodinti ir genėti?
R. Cijūnaitis pasakoja, jog darbai ūkyje nenutrūksta visus metus. Kovo mėnuo ūkininkui yra sodo genėjimo metas, po to prasideda paruošiamieji darbai sodinukų sodinimui, juos profesionalūs sodininkai stengiasi pasodinti kaip įmanoma anksčiau – tada augalas greičiau pradeda vegetuoti. Kai sužaliuoja žolė, augalus tręšia, o netrukus po to ir pirmasis derlius sunoksta, prasideda jo nuėmimo darbai.
Paklaustas, kada geriausia sodinti augalus, ūkininkas ragina suskubti tai padaryti balandžio mėnesį – tuomet jie sodinami atviromis šaknimis, taip geriau augalui, jo šaknų sistemoms. Nespėjusieji gali pasodinti ir gegužę, tik tada augalai turi būti konteineriuose, vazonuose, kad juos būtų galima saugiai transportuoti ir pasodinus į žemę pasivyti tinkamiausią augalams laiką.
Daugeliui sodininkų mėgėjų kyla klausimas – kada geriau genėti augalus, kad jie nenukentėtų ir neštų didesnį derlių? Ūkininko teigimu, genėti galima visus metus, tik reikia žinoti, koks laikas kuriai rūšiai yra tinkamiausias. Vėlai rudenį genimos remontantinės avietės, aktinidijos, vynuogės, graikiniai riešutai.ir kt. Ankstyvą pavasarį, arba dar vasario mėnesį, tinka genėti senąjį sodą, kuris yra sumedėjęs ir ne toks jautrus pašalimui, ligoms. Kovo mėnesį genimas jaunas sodelis, vasarą, nuėmus derlių, kaulavaisiai – tokiu būdu greičiau formuojasi žiediniai pumpurai. Griežtai augalų negalima genėti tik tada, kada jie žydi, nes tokiu būdu pažeidžiamas augalo augimas, žiedų formavimasis ir pan. Sodininkams mėgėjams genėti sodą pakanka ir vieną kartą metuose.