Žiemą dažniausiai parduodamos dideliais žiedais žydinčios ir šalčiui menkai atsparios raktažolių rūšys. Beje, yra daug šansų, kad raktažolės, pasodintos lauke, gyvuos ne vienerius metus.
Kaip elgtis su vazoninėmis raktažolėmis?
Vazonuose dažniausia būna durpės su nemažai trąšų, kad raktažolės kuo gausiau žydėtų. Toks substratas tinkamas tam tikram laikotarpiui, o norint užtikrinti raktažolei ilgesnį gyvavimą, ją reikės persodinti. Vazonas turi būti du kartus platesnis už raktažolės lapų skersmenį. Kambarinių augalų žemę lygiomis dalimis sumaišykite su tokiu pačiu rupaus smėlio kiekiu. Kruopščiai nukrapštykite seną žemę nuo raktažolės šaknų, kad jų nenulaužtumėte. Pasodintą raktažolę gausiai paliekite minkštu, pastovėjusiu vandeniu, stenkitės, kad vanduo nepatektų ant lapų. Jei žemė susėdo, užberkite daugiau – iki reikiamo lygio.
Žiedų skabyti nereikia – jei augalui sunku, jis dažniausiai nustoja žydėti.
Kur statyti vazonėlį su raktažole?
Kitas etapas – parinkti vietą namuose. Ji turi būti vėsi, oro temperatūra – keli laipsniai šilumos, ne daugiau nei 12–15 laipsnių. Raktažolėms reikia ryškaus apšvietimo (bet saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių) ir drėgno oro, kambarių sausumas jai – pražūtis. Esant sausam orui, nepadės apipurškimai, todėl geriau pastatyti vazonėlį į plastiko šiltnamį.
Ar galima pavasarį persodinti raktažolę žemę lauke?
Esant minėtoms sąlygoms, raktažolę galima išsaugoti iki gegužės pradžios – kai metas persodinti ją į gėlyną. Net žydinčios raktažolės lengvai pakelia persodinimą. Lauke augančias raktažoles laistykite retai, kai žemė pasidaro sausoka. Tiesa, žiūrėkite, kad žemė nebūtų perdžiūvusi.