Jeigu pataikysite, česnakai spės tinkamai įsišaknyti, bet neims dygti iki pirmo sniego.
Vietos parinkimas
Žieminiai česnakai pirmenybę teikia smėlingam priemoliui. Lysves reikia pasiruošti iš anksto – likus savaitei arba pusei savaitės iki sodinimo dienos. Dirvą reikia perkasti, kastuvą bedant į 25 centimetrų gylį. Iš žemės būtina kruopščiai išrinkti visas piktžoles ir ją patręšti, į kvadratinį metrą įkrečiant 5–6 kilogramus puvenų (ne šviežio mėšlo!), įberiant 30 gramų superfosfato ir 20 gramų kalio druskos. Likus 1–2 dienoms iki sodinimo, dirvą reikia patręšti amonio salietra (10–12 gramų kvadratiniam metrui žemės). Jei dirva sausa, reikia ją palieti.
Skiltelių paruošimas
Prieš pereinant prie sodinimo, kelias skilteles reikia nulupti ir apžiūrėti. Jeigu matyti puvimo, pelijimo požymių arba geltonų dėmių (bakterinės kilmės dėmėtumas), sodinimui skiltelės netinka. Česnakai turi būti gerai išdžiovinti, kadangi drėgni ims per greitai augti.
Apsauga nuo ligų
Norint apsaugoti česnakus nuo ligų, juos galima 2–3 valandas pamirkyti šiltame rožinės spalvos kalio permanganato tirpale. Dar efektyvesnis būdas – 3 minutes palaikyti druskos tirpale (į 2 litrus vandens beriamas 1 šaukštas druskos), o tada – 3 minutes vario sulfato tirpale (į 2 litrus vandens beriamas 1 arbatinis šaukštelis vario sulfato).
Sodinti reikia pačias stambiausias skilteles, atskirtas nuo pačių stambiausių česnakų. Atrinkti jas reikia prieš pat sodinant, kitaip gali perdžiūti skiltelės apačia, iš kurios turės išaugti šaknys. Seną „pagrindą“ būtina pašalinti, nes jis blokuos šaknų augimą.
Sodinimas
Česnakai sodinami į gerai išlygintą lysvę, per 20–25 centimetrus viena nuo kitos einančiomis eilėmis, 10–15 centimetrų atstumu vienas nuo kito. Galima sodinti į suformuotus griovelius. Svarbiausia – negrūsti skiltelių į žemę: toks veiksmas pavėlins šaknų išaugimą, be to, suspausta žemė, grįždama į pirminę padėtį, gali išstumti skiltelę į paviršių, o jei taip nutiks, skiltelė sušals. Vis dėlto žemė neturi būti pernelyg puri (patartina šiek tiek suploti ją lenta), nes tokioje žemėje skiltelės gali „paskęsti“, o patys česnakai bus smulkūs, netinkami ilgesniam sandėliavimui.
Sodinimo gylį lemia dirvos tipas ir skiltelės dydis. Nuo skiltelės viršaus iki dirvos paviršiaus turi likti 3–4 centimetrai. Jei pasodintos skiltelės bus per smulkios, kyla pavojus, kad jos sušals.
Lysvę, kurioje pasodinti česnakai, reikia užmulčiuoti 2–5 centimetrų storio durpių, humuso arba pjuvenų sluoksniu ir uždėti ant jos šakų sniegui sulaikyti. Pavasarį mulčią reikia pašalinti.
Priežiūra kitais metais
Česnakų lysvės prižiūrimos gana įprastai: dirva sistemingai purenama, ravimos piktžolės. Intensyvaus augimo etapu česnakus reikia laistyti (kitaip jie nebus stambūs), tačiau atėjus brendimo metui, laistyti nereikia.
Jei būtina, česnakus reikia patręšti: pavasarį – karbamidu (beriamas 1 šaukštas į 10 litrų vandens) ir dar du–tris kartus vasarą. Tręšti galima paukščių arba kitokiu mėšlu, atskiestu tiek, kad būtų 12–15 kartų skystesnis. Taip suskystintą mėšlą (ir vandenį, jei laistoma) reikia lieti prie pat dirvos (ne iš aukštai). Pernelyg iššviesėję česnakų lapai – tai ženklas, kad augalus reikia patręšti nitrofoska (kibirui vandens prireiks 2 šaukštų).
Kai žiedstiebį sudarančių česnakų stiebai išauga iki 10 centimetrų, juos reikia pašalinti, kitaip apie gerą derlių teks pamiršti. Tik kelis sveikiausius augalus galima palikti, kad išeitų į žyduolius, ir leisti subrandinti sėklas.
Derliaus nuėmimas
Kai iki iškasimo lieka nedaug laiko, nuo česnakų reikia pašalinti dalį žemės – taip jų svogūnai geriau subręs. Šį darbą reikia atlikti, kai nugelsta apatiniai lapai (liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje). Beje, žieminiai česnakai subręsta labiau nei tie, kurie sodinami pavasarį; jų ir lukštai būna tvirtesni. Perlaikyti česnakų žemėje nereikia, nes skiltelės ims atsiskyrinėti viena nuo kitos, pradės dygti ir nebebus pačios tinkamiausios sandėliuoti.
Česnakus galima laikyti (sandėliuoti) šaltai (sausoje patalpoje, 0–3 laipsnių temperatūroje) arba šiltai (kambario temperatūroje).