Jos puikiai paįvairina jau kiek pabodusį tradicinių salotų, sriubų ir kitų patiekalų skonį. Visgi pirmoji užduotis – jų gauti, kadangi apie kai kurias, ko gero, nebūsite netgi girdėję.
Gumbiniai kiškiakopūsčiai
Gumbinių kiškiakopūsčių tėvynė – Pietų Amerikos Andai, tačiau literatūroje šis augalas kartais figūruoja Naujosios Zelandijos batato pavadinimu. Dalykas tas, kad, vos nugabenti į Naująją Zelandiją XIX a., gumbiniai kiškiakopūsčiai žaibiškai išpopuliarėjo. Vis dėlto pietiniam planetos pusrutuliui nepriklausančiose šalyse šios daržovės menkai težinomos. O gaila, kadangi tai – puikus vitamino C, geležies ir kalio šaltinis. Keistosios daržovės yra kiek stambesnės už bulves ir saldoko skonio. Egzistuoja net kelios gumbinių kiškiakopūsčių rūšys, tačiau dažniausiai pasitaikanti – abrikosinė atmaina. Kaip tik ši rūšis ir yra labiausiai paplitusi Naujojoje Zelandijoje.
Viksvuolės
Viksvuoles žmonės dažnai vadina žemės migdolais, todėl nekeista, jei kyla įtarimas, jog tai – riešutai. Deja, su riešutais šios daržovės neturi nieko bendro. Valgoma augalų dalis – nedideli žirneliai (gali būti ir ne apvalūs), kuriais aplipusios jų šaknys. Viksvuolių skonis saldus, panašus į riešutų.
Valgomosios viksvuolės buvo mėgstamas maistas senovės Egipte. Dabar jos populiarios Pietų Europoje, ypač – Ispanijoje. Ispanai iš viksvuolių sėklų gamina unikalų gėrimą orčiatą. Jo skonis saldokas, primenantis pieną, todėl orčiatą dažnai rekomenduojama gerti tiems, kurie netoleruoja laktozės arba yra veganai, bet pasiilgo pieno. Beje, prieš naudojant maistui, valgomųjų viksvuolių riešutėlius reikia pamirkyti šiltame vandenyje.
Romaniniai brokoliai
Romaniniai brokoliai (dar žinomi „romanesco“ pavadinimu) yra egzotinė žiedinių kopūstų atmaina. Ilgiau užsižiūrėjus į šią daržovę galima pasijusti it fraktalų terapijos seanse. Negana to, šio brokolio žiedynų spiralės atitinka Fibonačio skaičių sekas. Argi dar reikia sakyti, kad, norėdami padaryti įspūdį matematikui, privalote pavaišinti jį romaninių brokolių salotomis? Beliko paminėti, kad šiose įspūdingose daržovėse yra vitaminų C ir K, gausu ląstelienos ir karotenoidų.
Kaliaropės
Kaliaropės – laukinių kopūstų giminaitės. Šios daržovės patenka į 150-ies sveikiausių maisto produktų sąrašą ir dominuoja Kašmyro regiono virtuvėje, taigi, nenuostabu, kad labiausiai paplitusios yra Indijoje. Beveik visos kaliaropių dalys yra valgomos – net lapus galima supjaustyti į salotas, o sultingus stiebus griaužti vietoj užkandžių, nė kiek nebūgštaujant dėl jų kaloringumo.
Pūteliai
Valgomųjų pūtelių žiedai primena saulėgrąžas, bet maistui naudojami ne jie, o šaknys. Skoniu pūteliai primena artišokus. Šios daržovės, kaip teigiama, turi gydomųjų savybių. Artimuosiuose Rytuose – regione, kuriame pūteliai paplitę labiau nei kituose kraštuose, – iš pūtelių gaminami priešnuodžiai, gelbstintys nuo kai kurių gyvačių įkandimų.
Špinatiniai kopūstai
Špinatiniai kopūstai dažnai vadinami kiniškais brokoliais, kadangi iš tiesų glaudžiai giminiuojasi su šiomis daržovėmis. Špinatiniai kopūstai ir brokoliai, tiesą sakant, laisvai gali pakeisti vieni kitus. Šios daržovės suteikia salotoms intensyvesnį skonį. Špinatiniai kopūstai ypač populiarūs Kinijoje. Šioje šalyje jie gali papildyti bet kurį salotas bent iš tolo primenantį patiekalą.
Topinambai
Topinambai – tai valgomi bulvinių saulėgrąžų gumbai. Jų tėvynė – Šiaurės Amerika, tiktai dabar jie ten beveik neauginami, kadangi yra negailestingai išstumti tradicinėmis tapusių bulvių. Būtent bulvės, deja, pakeitė topinambus beveik visuose seniau su jais gamintuose patiekaluose. Išskirti kraštą, kuriame topinambai būtų ypač populiarūs, gana nelengva. Topinambai nėra lepūs augalai. Jie, kaip ir bulvės, turi krakmolo, bet daug mažiau. Įdomumo dėlei galima pasakyti, kad alkoholis, gaunamas fermentuojant bulvinių saulėgrąžų šakniagumbius, laikomas ypač kokybišku.
Kritmai
Anglijoje pajūrinių kritmų nuo seno dedama į salotas, taip pat patiekiama su žuvies ir jūrų gėrybių patiekalais. Šie augalai veši tokiose vietose, kuriose daugelis daržovių kaipmat nunyktų: uolėtose laukymėse, kurias pasiekia jūros vandens purslai. Anglijoje kritmai laikomi gurmanų delikatesu. Šie ištvermingi augalai pastaruoju metu vertinamai kaip labai perspektyvi žaliava biodyzelino gamybai.
Opuncijos
Opuncijos, tiksliau, jauni šios genties kaktusų ūgliai ypač vertinami Meksikoje. Šioje šalyje jų dedama į salotas, taip pat ruošiant vegetariškus takus. Opuncijų minkštimas – gardus ir sultingas. Gaminant maistą visi lig vieno kaktusų spygliukai pašalinami, todėl baimintis, kad valgydami patiekalą su opuncijomis įsidursite į liežuvį, nėra jokio pagrindo.
Maniokai
Maniokų tėvynė – Pietų Amerika. Juos ten augina taip, kaip mes auginame bulves. Jie ypač populiarūs sausringuose rajonuose, nes lengvai pakelia drėgmės trūkumą. Skoniu ir konsistencija manijokai primena bulves, tad ir patiekalai iš jų gaminami panašūs. Maniokai praktiškai neeksportuojami už Pietų Amerikos ribų dar ir todėl, kad, nemokant pagaminti šių daržovių, jomis galima apsinuodyti.
Raudonieji dumbliai
Islandija – gana keistomis kulinarinėmis tradicijomis garsėjanti šalis. Tiesa, raudonųjų dumblių skonis gana neblogas. Islandijoje raudonųjų dumblių salotas vadina „sol“ ir tiekia jas prie visko – pradedant sriubomis, baigiant įvairių patiekalų garnyru. Raudonuosiuose dumbliuose gausu vitamino B, ląstelienos, jodo, augalinio baltymo.
Paparčių vaisiai
Lietuvoje, Latvijoje per Jonines jaunuoliai eina ieškoti paparčio žiedo. O jei gyventų Naujojoje Anglijoje, eitų ieškoti jo vaisių. Iš tiesų tenykščiai paparčiai – gardūs ir vertingi (kokiuose kituose augaluose yra omega trys riebalų rūgščių), bet jie nepasiduoda kultūrinimui, dirbtinai užauginti jų nepavyks. Taigi nusipirkti paparčio vaisių – retas laimikis. Taip pat reikia žinoti, kokias augalo dalis galima rinkti ir valgyti, o kurių ne. Netinkamomis valgyti augalo dalimis galima ir apsinuodyti.