Nors uogos jau nuskintos, dabar svarbiausia, kad sodo augalams nepritrūktų drėgmės.
Prieš šalčius – gausiai palaistyti
Šiemet, po sausringos vasaros, jos tikrai trūksta, todėl net ir nuskynus uogas, nereikėtų pamiršti laistyti. Tai būtų klaida. Gavę pakankamai drėgmės rudens pradžioje, krūmeliai lengviau pasiruoš žiemoti.
Dar kartą palaistyti – ir gausiai – rekomenduojama vėlų rudenį, kai medžiai ir krūmai jau bus be lapų. Svarbiausia, kad tuo metu naktimis nešaltų, kitaip vanduo nepasieks augalo šaknų.
Jei ruduo ilgas ir sausas, prieš užšąlant būtina palaistyti ir šilauoges. Augalai, kuriems žiemą trūksta drėgmės, sunkiau išgyvena šalčius. Šilauogės nemėgsta kalkingo vandens, todėl prieš laistant, į 10 l kibirą įmeskite 2 – 3 g citrinos rūgšties.
Dengti ar mulčiuoti?
Sodininkai žino, kad dengti reikia tik šalčiams jautrius augalus. Didžiausi jautruoliai mūsų soduose yra persikai, trešnės ir slyvos. Bet dengti nereikia skubėti. Net šalčiams patys neatspariausi augalai nenukenčia, kai temperatūra nenukrinta žemiau 10 laipsnių.
Palaipsniui atšąlant, medeliai užsigrūdina, pripranta prie atvėsusio oro.
Ne visus augalus būtina dengti. Išgyventi šalčius daugeliui padeda mulčiavimas. Tačiau ir mulčiuoti galima tik tuomet, kai dirvos paviršių sukausto gruodas - pasiskubinus, augalai gali iššusti.
Iš pradžių mulčas užpilamas ant augalo šalnų po visa medelių ar krūmų laja, o paspaudus šalčiui – ir aplink kamieną. Jei mulčą prispausite eglišakėmis, jos sulaikys sniegą. Už storus sniego patalus geresnės apsaugos augalams nėra.
Pjuvenos – ne visiems augalams
Mulčiuojama sausomis durpėmis, smulkinta medžių žieve, kompostu, perpuvusiu mėšlu, smulkintomis medžių šakelėmis. Nerekomenduojama mulčiuoti šiaudais, nes juose žiemai namus įsirengia graužikai.
Sodo augalų mulčiavimui netinka vaismedžių lapai, nes juose daug ligas sukeliančių patogenų. Todėl nukritus lapams, juos būtina sugrėbti ir išvežti iš sodo.
Nuo senų laikų žemė aplink augalus mulčiuojama pjuvenomis. Tinka ir šviežios, ir porą metų pastovėjusios. Rūgščią dirvą mėgstantiems augalams labiau tinka spygliuočių medžių pjuvenų, kitiems – lapuočių pjuvenų mulčas.
Mulčią galima pilti po vaismedžiais, vaiskrūmiais, avietėmis, ypač patariama pjuvenomis mulčiuoti šilauoges, rododendrus, azalijas ir kitus rūgštesnę terpę mėgstančius augalus, spygliuočių grupes. Žiemai jų papilama ir aplink braškes.
Sodininkai laikosi vienos bendros taisyklės: kuo didesnis augalas, tuo stambesnės faktūros gali būti mulčas. Ta pati taisyklė galioja ir mulčo storiui. Gėlyne sausos pjuvenos ar kitoks mulčas paskleidžiamas 3 – 5 cm, po medžiais – 10 – 15 cm storio sluoksniu.