Dvidešimt aštuonerių metų mergina staiga viską metė ir nusprendė palikti Lietuvą – taip įvarydama šoką ne tik draugams, bet ir artimiesiems. Juk ir savo šalyje Gerda mėgavosi šlove, turėjo darbų ir uždarbiu nesiskundė.
„Man niekada neužteko tos pačios veiklos. Kasdien atsikeli, tas pats per tą patį. Jauti, kad savęs nerealizuoji. Bandžiau Marijampolėje įkurti jojimo sporto mokyklą. Mačiau, kad nelabai yra perspektyvų, nepavyks plėstis. Pradėjau Lietuvoje kitur ieškotis darbo. Kadangi nevyko viskas greitai, draugas pasiūlė važiuoti į Šveicariją mėnesiui. Nebūčiau važiavusi, jei kas būtų pasakęs, kad reikės pusmečiui ar metams“, – sako laidos „(Ne)emigrantai“ pašnekovė.
Gerda tikėjosi, kad Šveicarijoje, kurioje įsikūrė draugo kvietimu, žirgų prižiūrėtojai ir treneriai yra labai gerbiami. Deja, mergina smarkiai klydo. Nors žirgų sportas šalyje labai populiarus, ir raiteliai, ir dresuotojai čia nėra labai vertinami. Dažniausiai jie gyvena ūkyje ir gauna tikrai nedidelius pinigus.
„Žirgininkų darbas – kaip paprastų ūkininkų. Turbūt vienas prasčiausiai apmokamų. Lietuvoje dirbdamas tą patį darbą gali uždirbti ir jausiesi profesionalas. Aš gyvenau ne ūkyje, o pačiame žirgyne, su šefais namuose. Dieną naktį jautiesi kaip darbe. Nesakau, kad buvo blogai. Patekau tarp labai gerų žmonių“, – apie pirmuosius mėnesius emigracijoje pasakoja Gerda.
Nors Šveicarija laikoma viena brangiausių pasaulio šalių, žirgininkai čia uždirba nuo 1750 iki 3000 eurų per mėnesį. Gerda žino, kodėl žirgynų savininkai taip stengiasi sutaupyti. Pasirodo, ne darbininkai čia kainuoja daugiausiai, o būtent žirgai, kurių priežiūrai reikia skirti tūkstančius.
„Lietuvoje išlaikyti žirgą kainuoja nuo 250 iki 500 eurų. Pašaras ir gardo priežiūra. Čia kainos nuo 750 eurų ir tokiose varganose arklidėse, kur net nelabai nori būti. Vieno žirgo treniravimas taip pat kainuoja apie 750 eurų. 4 kartus brangiau nei Lietuvoje“, – pasakoja Gerda.