„Senatvės“ baubas
Didžiausios Lietuvoje padangų prekybos įmonės „Egzotika“ savininkas, tituluotas ralio meistras Rokas Lipeikis prisipažįsta, kad šiuo metu, kai visa automobilininkų gildija ūžia kalbomis apie žiemines padangas, jo komandos žmonių galvos pramuštos rūpesčiais apie... vasarines padangas.
„Būtent dabar deriname vasarinių padangų kontraktų sąlygas, nes mūsų rinkai reikiamą kiekį pagaminti ir atplukdyti iš, tarkim, Pietų Korėjos ar Japonijos pačiu optimistiškiausiu atveju įmanoma per du – tris mėnesius.
Laikas, kada padangos perkamos, yra vienas esminių dalykų, lemiančių jų kainą. Sąlyginai „pigios“ padangos rinkoje atsiranda dėl vienintelės priežasties – jei jas pavyksta pigiau įsigyti iš tiekėjų. Nepaisant kruopštaus planavimo ir išankstinių sutarčių sistemos, kone kiekvieno gamintojo sandėliuose nuolat susikaupia tam tikrų padangų modelių ir dydžių perteklius: kažko atsisako automobilių gamintojai, kažkieno planus pakoreguoja krizės, kažkam rankas supančioja mokumo problemos.
Tačiau tai kas vieniems galvos skausmas – kitiems galimybė įsigyti didžiulius kiekius padangų neįtikėtinai patraukliomis sąlygomis. Mes šioje srityje turim sukaupę iš tiesų solidžią patirtį“, – atviravo R. Lipeikis.
Nors toks verslo modelis visiems puikiai žinomas, pasinaudoti juo sugeba tik turintys galimybių iš karto nupirkti ir tinkamai sandėliuoti didelius kiekius padangų. „Egzotikos“ stratego teigimu, finansiškai silpnesni padangų verslo žaidėjai paprastai prekiauja tik tuo, ką gamintojai siūlo sezono išvakarėse.
Natūralu, kad tokiu atveju tenka dirbti kur kas aukštesnėmis kainomis ir ieškoti kitokių rinkodaros sprendimų.
Keletą pastarųjų metų Lietuvoje dažniausiai griebiamasi vieno įrankio – vairuotojų gąsdinimo. Populiariausi žiniasklaidos kanalai užtvindomi perspėjimais, esą ilgėliau sandėlyje pabuvojusios padangos praranda elastingumą, sukietėja ir tinkamai nesukimba su kelio danga. Pasigirsta keisčiausių išvedžiojimų apie „galiojimo laiką“ išeikvojusias padangas, kuriomis apautas automobilis kelyje elgiasi taip pat, kaip kad riedėdamas „medinėmis“ padangomis, dėl to smarkiai pailgėja stabdymo kelias, mašina tampa nevaldoma ir t. t.
Spekuliacijų akligatvis
Kiek tiesos yra tokiose išvedžiojimuose? Kaip kinta padangų „darbinės“ savybės sandėlyje laukdamos savo pirkėjų? Kada ir kodėl jos tampa netinkamos eksploatuoti?
Oficialius atsakymus į šūsnį panašių klausimų yra pateikę ne tik „Michelin“ bei „Bridgestone“ kompanijų inžinieriai, bet ir nepriklausomo Vokietijos automobilininkų klubo ADAC ekspertai. Jų teigimu bėgant laikui įvairių medžiagų ir gumos mišinių, iš kurių sudarytas mašinų „apavas“, savybės kinta, tačiau taip nutinka tik tuo atveju, jei padangos sandėliuojamos netinkamai. T. y. jei jas nuolat veikia tiesioginiai saulės spinduliai, drėgmė ir temperatūros svyravimai.
Jei paisoma padangų gamintojų keliamų reikalavimų (pavyzdžiui, „Michelin“ yra nustačiusi griežtus padangų sandėliavimo reikalavimus ir standartus padangų prekybininkams, kurių nesilaikantys tiesiog negauna šios kompanijos produkcijos), per 4–5 metų laikotarpį padangų savybės nepasikeičia niekaip.
„Pačia didžiausią įtaką padangų senėjimui turi eksploatacijos ypatumai – važiavimo greitis, slėgis padangoje, apkrova, priežiūra ir t. t. Jei visiškai naujos padangos „dirba“ agresyvioje aplinkoje, jomis apautas automobilis dideliu greičiu važinėja prastos kokybės keliais, jų savybės per porą savaičių arba pirmąjį tūkstantį kilometrų pasikeis į blogąją pusę kur kas labiau, nei keletą metų laikytos sandėlyje.
Nereikėtų šių dalykų painioti – „senatvę“ lemia intensyvus fizinis poveikis bei su tuo susiję temperatūros pokyčiai vidinėje padangos konstrukcijoje, o ne kas nors kitkas“, – teigia „Michelin“ atstovybės Lietuvoje vadybininkas Paulius Gaurilčikas.
Vokietijos ADAC ekspertai surengė palyginamąjį visiškai naujų ir nenaudotų, tačiau nuo 1 iki 4 metų sandėliuotų padangų palyginimą. Galutinė jų išvada: vertinant padangų ilgaamžiškumą ir patvarumą nenustatyta jokių esminių skirtumų tarp naujesnių ir senesnių padangų. Taip pat jokių reikšmingų skirtumų neužfiksuota ir rezultatuose ant šlapios ir sniegu padengtos dangos.
„Michelin“ oficialiai teigia, kad padangų senėjimo proceso eigą lemia du pagrindiniai veiksniai: vidinė dirbančios padangos komponentų temperatūra ir mechaninės jėgos bei apkrovos veikiančios padangą jos naudojimo laikotarpiu, kurios neveikia sandėliuojamų padangų. Viskas, kas pakelia padangos temperatūrą, pagreitina chemines reakcijas vykstančias padangoje – kuo aukštesnė temperatūra tuo aktyviau vyksta reakcijos ir senėjimo procesas.
Remiantis temperatūros poveikiu cheminėms reakcijoms, galime teigti, kad vienerius metus naudota padanga, nuvažiavusi 19000 km paseno tiek pat kiek ir 17 metų sandėliuota 21C temperatūroje padanga.
Palyginamųjų bandymų rezultatai liudija, kad naudojama padanga kas tris savaites pasensta tiek, kiek ir per vienerius metus pasensta sandėliuojama padanga. 35 proc. per mažai pripūsta padanga per savaitę nusidėvi daugiau negu metus sandėliuota padanga.
Šiuos faktus komentuodamas „Egzotikos“ vadovas pastebėjo, kad visi tvirtinantys, esą dvejų metų amžiaus padanga yra „bloga“ turėtų saviškį automobilį perauti naujomis „geromis“ po maždaug 1,5 mėnesio eksploatacijos.
„Ar nors vienas sveiko proto žmogus taip elgiasi? Greičiausiai ne, tačiau kai kurie padangų pardavėjai nerausdami tikina esant atvirkščiai“, – stebėjosi R. Lipeikis.
„Bridgestone“ atstovybės Baltijos šalyse vadovas Eugenijus Marcinkevičius savo ruožtu atkreipė dėmesį į vadinamąją „5+5“ taisyklę. Jos esmė – gamintojas numato, kad jei padanga bus pradėta eksploatuoti per 5 metus nuo pagaminimo dienos, tai visavertis jos naudojimas įmanomas dar 5 vėlesnius metus.
Ir tik tuomet, kai padangoms sukanka 10 metų nuo gamintojo nurodytos pagaminimo datos, saugumo sumetimais jas rekomenduoja pakeisti naujomis, net jei vizualiai jos dar atrodo nepriekaištingai.
„Jeigu minimali leistina protektoriaus riba per šį laiką nepasiekta, tolesnis padangų naudojimas įmanomas su sąlyga, jog jas bent kartą per metus apžiūrės specialistai. O ir patys vartotojai raginami atkreipti dėmesį ne tik į padangos vizualinę būklę ir slėgį, bet ir į darbo pakitimus, pvz., padidėjęs oro leidimas, garsas, vibracija, kurie reikštų, jog padangą reikia pakeisti“, – akcentavo E. Marcinkevičius.
Pelningos gudrybės
„Egzotikos“ vadovas R. Lipeikis, pasakodamas apie konkurencinės kovos padangų rinkoje ypatumus, atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų dalyką. Kai kurios šiose srityje dirbančios įmonės ne tik klaidina savo klientus, bet ir pasistengia, kad padangas gerokai brangiau nei būtų galima pirktų ir biudžetinės įstaigos.
Kaip žinia, pastarosios visus reikiamus daiktus perka skelbdamos viešuosius konkursus, kuriuose dažniausiai lemiamu pasirinkimo kriterijumi būna mažiausia kaina.
„Mūsų bendrovė dažnai dalyvauja tokio pobūdžio konkursuose, todėl ne kartą esame susidūrę su nesąžininga konkurencija, kai į pirkimo sąlygas įtraukiami akivaizdžiai nelogiški reikalavimai. T. y. kai pirkėjas, galimai suderinęs reikalavimus su pardavėju, nurodo, jog „padangos turi būti pagamintos ne anksčiau nei prieš 6 mėnesius“ arba „siūlyti tik einamųjų kalendorinių metų gamybos padangas“.
Paskutinė formuluotė skamba ypač keistai, jei viešųjų pirkimų konkursas skelbiamas kovo mėnesį – tik prasidedant vasaros sezonui. Tokiu būdu iš konkurso faktiškai eliminuojami visi Japonijos, JAV, P. Korėjos ir kitų Azijos šalių gamintojai, nes fiziškai neįmanoma per 3 mėnesius pagaminti visų vasaros sezonui reikalingų padangų, jau nekalbat apie transportavimui sugaištamą laiką. Tai pasėja daugybę abejonių viešųjų pirkimų konkursus organizuojančių veikėjų kompetencija ir sąžiningumu“, – pastebėjo R. Lipeikis.
Verslininko teigimu, tokiuose konkursuose laimi ne geriausią kainą ir kokybę siūlančios įmonės, o pardavėjai, su kuriais konkurso sąlygos būna suderintos iš anksto. Prieš kurį laiką dėl tokių viešųjų pirkimų „saugiklių“ iš vieno konkurso buvo pašalintos visos ne Europoje pagamintos padangos.
Paskelbus šio „projekto“ nugalėtojus paaiškėjo, kad biudžetinė įstaiga įsigijo padangas maždaug 40 proc. brangiau nei buvo galima.