Šalies gyventojų, kurie sako, kad Lietuvos keliams tvarkyti skiriamas finansavimas yra nepakankamas, skaičius nemažėja jau trečius metus iš eilės.
Apklausa atskleidė, kad kelių kokybę gyventojai vertina patenkinamai, bet prasčiau nei anksčiau. 39 proc. apklaustųjų Lietuvos kelių kokybę vertina patenkinamai, kita dalis pasiskirsto į dvi apylyges stovyklas: puikiai, labai gerai ar gerai (30 proc.) arba prastai ir labai blogai (31 proc.). Teigiamai dažniau vertina moterys ir aukštesnio išsimokslinimo apklaustieji. Patenkinamai – didmiesčių ir rajonų centrų gyventojai.
Prieš metus Lietuvos kelių vertinimas buvo palankesnis: 40 proc. sakė vertinantys patenkinamai, 45 proc. – teigiamai, 15 proc. – neigiamai. Prieš dvejus metus vertinimas taip pat buvo kiek geresnis nei šiemet: 41 proc. vertino patenkinamai, 35 proc. – teigiamai, 24 proc. – neigiamai.
Kelių tiesimą ir remontą lietuviai įvardija kaip vieną iš dešimties aktualiausių problemų šalyje. Ji rikiuojasi po, anot gyventojų, opesnių problemų, tokių kaip sveikatos apsaugos sistema, žmonių gyvenimo lygis, būtinųjų prekių ir komunalinių paslaugų kainos, pensijų sistema, nacionalinis saugumas, korupcija ir energetinė šalies nepriklausomybė, taip pat šalį valdančių politikų kompetencija.
Kaip pagrindinę valstybinės reikšmės (ne miestų) kelių problemą lietuviai įvardija nusidėvėjusius, laiku neremontuotus, neatnaujintus kelius (66 proc. apklaustųjų). Ta pati problema kaip pagrindinė buvo įvardyta ir pernai bei užpernai. Palyginti su pernai, išaugo dažnų remontų kaip problemos įvardijimas (nuo 25 iki 36 proc.).
Gyventojai labiau patenkinti kelių priežiūra žiemą (pernai ir užpernai bene pusė tai įvardijo kaip problemą, šiemet – 28 proc.). Lietuviai mažiau skundžiasi ir dėl pralaidumo – per mažo eismo juostų skaičiaus ar per siaurų kelių. Taip pat sumažėjo apklaustųjų, kurie kaip problemą įvardija tinkamai neprižiūrimus žvyrkelius, saugumą (atitvarai, nuovažos, apsisukimai ir kt.) ar ženklinimą.
Neliko nepastebėti avarinės būklės tiltai – ši problema šiemet įvardijama dažniau: nuo 14 ir 15 proc. pernai ir užpernai iki 20 proc. respondentų šiemet. Nepakankamą finansavimą Lietuvos keliams tvarkyti kaip problemą įvardija 27 proc. apklaustųjų. Tokios pačios tendencijos buvo ir pernai bei dar ankstesniais metais.
Trečius metus iš eilės kaip svarbiausias Lietuvos kelių aspektas įvardijamas saugumas keliuose, bet šiemet – kur kas dažniau nei pernai ar užpernai (atitinkamai 67 proc., 55 proc. ir 56 proc.).
Taip pat toliau auga kelių priežiūros (sniego valymo, kelių barstymo, duobių lopymo ir kt.) svarba: nuo 43 proc. užpernai, 59 proc. pernai iki 61 proc. šiemet. Kaip ir kelių tiesimo kokybė, žvyrkelių asfaltavimas, kelių statybos, remonto ir priežiūros sistemos skaidrumas, leidžiamas greitis – šie aspektai taip pat dažniau įvardijami kaip svarbūs.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta šių metų liepą asociacijos „Lietuvos keliai“ užsakymu, apklausti 18–74 metų 1 007 Lietuvos gyventojai. Apklausą atliko „Spinter tyrimai“.
Kelių sektoriui šių metų valstybės biudžete skirti 872 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 583 mln. eurai, iš laikinojo solidarumo įnašo – 130,5 mln. eurų. Dar beveik 159 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos.