keliai

Šalies vadovas Gitanas Nausėda penktadienį Seimui pateikė Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo bei Kelių įstatymų pataisas. Prezidento vertinimu, jos suteiktų galimybę savivaldybėms sparčiau tvarkyti vietinius kelius bei numatytų didesnį tam skirtą finansavimą.

Keliai ir jų apsaugos zonos daug metų kelia susipriešinimą tarp kelius valdančių ir juose elektros linijas, įvairių komunikacijų (ryšių) kabelius, dujų tinklus ir kitokią inžineriją tiesti norinčių atstovų, skelbia asociacija „Lietuvos keliai“ pranešime spaudai.

Į susisiekimo ministrus teikiamas socialdemokratas Eugenijus Sabutis neatmeta idėjos sujungti Energetikos ir Susisiekimo ministerijas į bendrą Infrastruktūros ministeriją.

Jei atmesime idėją, kad dar net nesuformavę Vyriausybės socialdemokratai prabilo apie mokesčių didinimą vien tam, jog būtų užgniaužtas nuolatinis skandalas su „Nemuno aušra“, vaizdas vis tiek liūdnas.

Paskutiniais metais vis daugiau diskutuojama apie prastėjančią Lietuvos kelių būklę, kritikos negailėjo net kaimynai lenkai. Tačiau iš pateiktų 2025 metų biudžeto matyti, kad finansavimas keliams netgi mažėja. Ar Lietuvos keliai pasmerkti prastai būklei?

Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė siūlymui dar kartą pakeisti įstatyme nustatytą elektroninės kelių rinkliavos paslaugų („e-tolling“) teikimo pradžios datą. Šiuo metu numatoma, kad „e-tolling“ startuotų 2026 m. sausio 1 d.

Lietuvos kelių infrastruktūrą kurianti bei užtikrinanti AB „Via Lietuva“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius – šalies kelių infrastruktūros būklės ir atliekamų pokyčių viešinimo tikslų padės siekti integruotos komunikacijos agentūra „co:agency“.

Seimo Ekonomikos komitetas siūlo 2025-2027 m. valstybės biudžete numatyti 200 mln. eurų didesnį finansavimą keliams kitais metais. Nors tiek Lietuvos savivaldybių asociacija, tiek asociacija „Lietuvos keliai“ siūlė, kad daugiau lėšų turėtų būti skiriama būtent kelių priežiūros ir plėtros programai (...

Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas sako, kad ministerijos netenkina pirminiame kitų metų valstybės biudžete numatytas finansavimas keliams. Anot jo, yra galimybė, kad suma dar gali būti padidinta, dalį finansavimo kelių infrastruktūrai skolinantis iš Europos Sąjungos (ES) fondų.

Šiaurės Korėja antradienį apie vidurdienį detonavo sprogmenis į šiaurę nuo savo rytinės ir vakarinės sienos. Pietų Korėjos kariuomenė vėliau paleido įspėjamuosius šūvius savo pasienyje.

Kaimynai kritikuoja Lietuvos kelius. Lenkijos dienraštyje „Rzeczpospolita“ rašoma, kad ties Lietuvos ir Lenkijos pasieniu baigiasi Europa. Estijos ambasadorius Lenkijoje išreiškė susirūpinimą Baltijos šalių kelių infrastruktūra, kuri gerokai atsilieka nuo kaimyninių šalių.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad esant poreikiui didinti keliams skiriamas lėšas gali tekti nukreipti didesnę surenkamo akcizo dalį keliams bei papildomai apmokestinti sunkiasvorį transportą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kalbos apie prastą kelių finansavimą yra mitas, nes lėšos skiriamos šiam sektoriui pastaraisiais metais augdavo. Vis tik, siekiant dar spartesnio finansavimo minėtam sektoriui, politikė ragino susisiekimo ministrą pasiremti į gynybos fondo pavyzdį bei tokiu...

Susisiekimo ministras Marius Skuodis, sako, kad kitiems metams kelių finansavimui reikėtų skirti papildomus 1,3 mlrd. eurų, siekiant efektyviausių pokyčio. Tai jis teigė paskaičiavęs ministerijos ir rangovų galimybes bei atsižvelgdamas į prastą kelių padėtį šalyje.

Kelių būklę Lietuvos gyventojai vertina patenkinamai, bet prasčiau nei prieš metus ar dvejus, rodo šių metų liepą asociacijos „Lietuvos keliai“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Pagrindinė įvardijama problema – nusidėvėję keliai, o štai kelių priežiūrą, saugumą ir pralaidumą respondentai v...

Nepaisant šįmet išaugusio faktinio sektoriaus finansavimo ir didelio kelių tiesybos bei remonto tempo, bendra šalies kelių ir tiltų būklė išlieka prasta, teigia metinę situacijos kelių sektoriuje apžvalgą pristačiusios Lietuvos savivaldybių ir Lietuvos kelių asociacijos. Jų siūlymu, norint užtikrint...

Iki skausmo ir dantų barškėjimo nuvalkiota tema – keliai: kodėl Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje jie per keletą paskutinių metų tapo kur kas geresni nei pas mus. Tą galima pajusti penktu tašku įvažiavus į tėviškę iš bet kurios kaimyninės europinės šalies.

Ekspertai sutaria, kad palaikyti kelių infrastruktūros ilgaamžiškumą – sudėtingas uždavinys, priklausantis ne tik nuo darbų kokybės, bet ir nuo itin nepastovaus Lietuvos klimato. Jų nuomone, kelių eksploatavimo laiką galima gerokai pailginti užtikrinant savalaikę techninę priežiūrą ir veiksmingą sun...