Sieks pažaboti klastotojus
LTSA priimtame sprendime numatyta, kad tais atvejais, kai automobilio techninės apžiūros metu būtų nustatytas ridos klastojimas, tokios transporto priemonės vairuotojui būtų suteikti du metai atstatyti ridos duomenis į atitinkančius realybę, o to nepadarius – kitos techninės apžiūros metu toks ridos neatitikimas būtų laikomas didelių trūkumu, todėl nesuteiktų teisės tokiam automobiliui dalyvauti eisme.
„Techninės apžiūros stotyje nustačius, kad automobilio rida sumažėjusi, juo važiuoti bus leidžiama, bet tokia taisyklė galios tik dvejus metus – iki 2025 m. liepos 7 d. Tokį sprendimą priėmėme po ilgų diskusijų ir patvirtinome teisės akto pakeitimą, susijusį su odometro rodmenų reikalavimais“, – komentavo Simonas Mažionis, LTSA patarėjas.
Tiesa, dar svarstant tokį pakeitimą, iškilo dilema – ką daryti tiems, kurie buvo apgauti ir apie ridos klastojimą, prieš pirkdami transporto priemonę, nežinojo. LTSA atstovas teigė, kad apie tai buvo diskutuojama bei nuspręsta, kad būtent dėl to ir yra svarbus dviejų metų pereinamasis laikotarpis.
„Turėjome svarbiausią klausimą: kaip elgtis automobilių vairuotojams, kurie nusipirko automobilį nežinodami, kad rida suklastota, ir jie tėra situacijos įkaitai. Įvertinę teisinį aspektą bei praktines situacijas, su kuriomis susiduria techninės apžiūros kontrolieriai, manome, kad šiuo metu sprendimas nustatomą nepagrįstą ridos sumažėjimą vertinti kaip nedidelį trūkumą yra racionaliausias“, – aiškino S. Mažionis.
Pasinaudodama numatomu 2 metų laikotarpiu, LTSA žada detaliau įvertinti ridos sumažėjimo atvejų mastą šalyje bei įsigilinti į šių atvejų priežastis. Anot S. Mažionio, numatomu laikotarpiu bus daugiau dėmesio skiriama ir vairuotojų švietimui, kad šie, prieš pirkdami automobilį, daugiau pasidomėtų planuojamo pirkti automobilio rida ir istorija.
„Labai dažna situacija, kai vairuotojai tik techninės apžiūros centre sužino nemalonią naujieną – rida atsukta. Tačiau dažnas vairuotojas nuleidžia rankas ir negina savo kaip vartotojo teisių, o galbūt net nežino, kaip elgtis tokioje situacijoje“, – teigė S. Mažionis.
Tiesa, gyvenime pasitaiko įvairių situacijų, todėl LTSA ramina, kad odometro keitimo atveju darbų atlikimo dokumentas neprivalomas, todėl prireikus, žmonės odometrą galės pasikeisti patys. Žinoma, anot atstovų, tokiais atvejais ypač svarbu, kad jo rodoma rida būtų ne mažesnė, nei buvo užfiksuota praėjusios techninės apžiūros metu.
„Bus lyginami faktiniai transporto priemonės odometro rodmenys, kuriuos privalomosios techninės apžiūros kontrolierius matys transporto priemonės prietaisų skydelyje, su tais, kurie buvo paskutinį kartą fiksuoti Centralizuotojoje techninės apžiūros duomenų bazėje“, – teigė S. Mažionis.
Reikia sistemos, o ne pirkėjų plakimo
Lietuvos techninės apžiūros asociacijos „Transeksta“ atstovai šiuo klausimu buvo kritiški ir teigė, jog toks spendimas turėtų būti tobulinamas. Jie džiaugėsi, kad bent kol kas vairuotojai nebus verčiami patys gręžtis į ridos klastotojus, kad šie padidintų jau sumažintą ridą, tačiau taip pat akcentavo, kad realiai kovai reikia ne bausti jau ir taip apgautus žmones, tačiau užtikrinti, kad ridos klastojimas būtų užfiksuojamas kuo greičiau.
„Efektyviai kovos su ridos klastojimu sistemai reikia numatyti „saugiklius“ – privalomą ridos fiksavimą – tai atlikti kaskart keičiantis automobilio savininkui. Tai padaryti būtų galima įpareigojant VĮ „Regitra“ į duomenų, kuriuose privaloma pateikti registruojant transporto priemonę, sąrašą įtraukti ir odometro parodymus. Tą pat daryti apdraudžiant automobilį ar kaskart apsilankant serviso dirbtuvėse. Tokia visas su automobilio eksploatavimu susijusias grandis apimanti sistema iš tiesų leistų labai tiksliai atsekti kada ir kokiomis aplinkybėmis skaičiai odometre sumažėjo. Jei rida ir toliau oficialiai bus fiksuojama tik TA stotyse viso labo kartą per dvejus metus, išskyrus taksi ar komercines transporto priemones, išsiaiškinti „neaiškius“ atvejus tikrai bus labai keblu“, – aiškino R. Gabartas.
Technikos ekspertai pastebi, kad išsiaiškinti tikrąją automobilio ridą – ypač naujos kartos transporto priemonių – įmanoma, jei automobilių gamintojai turi skaitmeninių serviso įrašų sistemą, kurioje kaupiami techninės priežiūros ir ridos įrašai. Tačiau prieigą prie jų turi tik oficialūs automobilių gamintojų atstovai.
„Taip pat galima atlikti kompiuterinį visų automobilio elektroninių sistemų patikrinimą, nes reali rida fiksuojama kai kuriuose elektroniniuose moduliuose, pavyzdžiui, variklio valdymo, ABS/ASC sistemose, oro pagalvių ir kitose. Be to, žinant, iš kur automobilis atvyko ir kur buvo eksploatuojamas, galima nusiųsti užklausą automobilio priežiūrą vykdžiusiam atstovui ir tokiu būdu sužinoti tikrąją automobilio ridą. Tačiau tikrosios senesnių automobilių, su mechaniniais odometrais, ridos išsiaiškinti gali nepavykti“, – teigė R. Gabartas.
Problemos sprendimas gali tapti jos priežastimi
Automobilių istorijos patikros ataskaitas teikiančios įmonės „carVetical“ duomenimis, maždaug kas penkta transporto priemonė yra su suklastota rida (18,3 proc.), o tai, anot įmonės atstovų, kuria nesąžiningos konkurencijos aplinką, todėl būtina su tuo kovoti. Vis dėlto, dėl to bausti į pardavėjų pinkles pakliuvusius pirkėjus, anot specialistų, – nesąžininga.
„Laikyti tai smulkiu trūkumu techninės apžiūros metu yra šauni idėja. Jeigu vairuotojas nežinojo, kad įsigijo transporto priemonę, kurios rida buvo perpus sumažinta, tai bent jau kažkada per dviejų metų laikotarpį apie tai tikrai sužinos.
Tačiau LTSA noras suklastotą ridą laikyti dideliu trūkumu ne tik nesprendžia problemos iš esmės, bet ir šalia to sukuria papildomą galvos skausmą vairuotojams, kurie, visų pirma, nuo sukčių nukenčia. Vietoje empatijos, apie savo automobilio suklastotą ridą sužinoję vairuotojai sulauks reikalavimų, kurie verčia gūžčioti pečiais“, – teigė automobilių rinkos ekspertas ir „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.
Anot jo, asmenys, nežinantys apie naujai įgyto naudoto automobilio suklastotus odometro rodmenis, privalės kažkokiu būdu spręsti ridos atstatymo klausimą. Jeigu techninės apžiūros metu automobiliui nebus leista dalyvauti eisme, vairuotojas turės sukti galvą: as jam pakoreguos ridą ir kokią ridą tada nurodyti?
„Tai reiškia, kad niekuo nenusikaltę vairuotojai ne savo noru turės nerti stačia galva į juodąją rinką ir ieškoti, kas atliks šią nelegalią ridos korekcijos paslaugą. Tokia priemonė, visų pirma, sukurs didelę pasipiktinimo bangą, o sėkmės istorijos bei laimingos pabaigos taip ir liks utopiniu tikslu. Komunikacijoje visa tai veiks kaip stipri edukacija, tačiau ridos klastojimo šaknys liks nepaliestos. Sukčiai ir toliau suks ridas, o pirkėjai lips ant to paties grėblio metų metus.
Negana to, techninės apžiūros metu vertinami tik Lietuvoje fiksuotos ridos pokyčiai. Naudotų automobilių importas sudaro reikšmingą dalį visų šalyje įvykstančių sandorių, o iš importo ir ateina didžioji dauguma suklastotos ridos atvejų. LTSA pasiūlymas laikyti odometro rodmenų sumažėjimą stambiu defektu niekaip neliečia iš užsienio įvežamų automobilių. Skirtingos šalys tarpusavyje nesikeičia duomenimis ir per artimiausią laikotarpį keistis nepradės“, – įžvalgomis dalijosi M. Buzelis.
Jis taip pat pabrėžė, kad ridos klastojimo problemą reikia judinti nuo klastotojų paieškos, o ne užkraunant visą naštą ant pirkėjų, kurie nė nenumano, kad kažkas su jų pigiu, tačiau labai geru automobiliu yra negerai.
Keisis ir kainos
Lietuvos transporto saugos administracija pagal Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros maksimalių kainų nustatymo metodiką, taip pat apskaičiavo, kiek nuo šių metų liepos mėnesio transporto priemonių savininkams kainuos techninės apžiūros paslauga.
Anot jų, techninės apžiūros kainos indeksuojamos kiekvienais metais, atsižvelgiant į infliacijos ir darbo užmokesčio pokyčius šalyje, jei darbo užmokesčio pokytis nuo paskutinio kainų tvirtinimo yra lygus arba viršija 9 proc. ir / arba infliacijos / defliacijos pokytis yra lygus arba viršija 5 proc. pagal Statistikos departamento duomenis.
Pagal 2023 m. kovo mėnesį Statistikos departamento pateiktus naujausius duomenis po metų kainos perskaičiuotos. Dėl darbo užmokesčio ir infliacijos didėjimo šalyje techninės apžiūros kainos nuo šių metų liepos mėnesio didės vidutiniškai 5 procentais, o pernai didėjo 10 procentų.
Naujos populiariausių transporto priemonių techninės apžiūros kainos
Lengvųjų automobilių savininkams techninė apžiūra brangsta labai panašiai – kiek daugiau nei 1 euru, tačiau tiksli kaina priklauso nuo degalų, kuriais varomas automobilis.
Dujomis varomų lengvųjų keleivinių automobilių savininkai už patikrinimą mokės 1,4 euro daugiau, t. y. 28,90 euro. Lengvojo keleivinio automobilio, varomo benzinu, techninė apžiūra kainuos 1,1 euro brangiau – 23 eurus, dyzelinu – 26,70 euro, vadinasi, kaina didėja 1,30 euro.
Mopedų ir motociklų savininkams už techninę apžiūrą teks mokėti 60 centų daugiau, o už keturračio – 17,20 euro, t. y. 80 centų daugiau, nei jie moka dabar.