Didžiausias šalies kelių tiesybos bendroves vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ žiniomis, aktyvesnį sezono startą šįmet žada ne tik palankesnis oras, bet ir spartesnė AB „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) veikla, planuojant ir įsigyjant reikiamus darbus.
„Pastaraisiais metais buvo įsivyravusi nepalanki praktika, kai viešieji pirkimai užsakant kelių remonto ir tiesybos darbus aktyviai būdavo skelbiami tik įsibėgėjus šiltajam metų laikui, todėl didelės dalies projektų įgyvendinimas nusikeldavo į pačią sezono pabaigą. Tokia situacija netenkino nei kelių tiesimo įmonių, nei visuomenės interesų. Šįmet galime pasidžiaugti, kad nemažai pirkimų jau yra įvykę ir kelininkai gali imtis realių darbų pačioje sezono pradžioje. Tikimės, kad „Via Lietuva“ šį procesą spartins bei efektyvins ir toliau“, – teigė asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
Kauniečiai skuba prie autostrados
„Jau kovą darbus pradėsime kelyje A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda). Penkiuose ruožuose, kurių bendras ilgis yra 12 kilometrų, stiprinsime kelio dangą. Kadangi šiuo keliu vyksta intensyvus eismas, o vasarą dėl atostogautojų srauto transporto judėjimas išauga dar labiau, itin stengsimės užtikrinti sklandų judėjimą ir saugią aplinką kelyje dirbantiems žmonėms“, – sakė bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius.
Anot jo, bendrovė taip pat tęs žiemą lėčiau vykdytus darbus A. Meškinio (Kleboniškio) tilto statybvietėje. Čia suplanuota keisti kelio dangą iki pat senojo tilto, todėl laikinai bus perorganizuotas eismas aplinkinėse teritorijose: bus taikomi greičio ribojimai, transporto srauto nukreipimai ir kitos priemonės.
Kiti sezono pradžiai „Kauno tiltų“ suplanuoti darbai laikinojoje sostinėje yra Marvelės sankryžos viaduko kapitalinis remontas, H. ir O. Minkovskių gatvės rekonstrukcija, B. Brazdžionio ir Vijūkų gatvių rekonstravimo darbai.
Laukia ankstyvas darbymetis Klaipėdos regiono keliuose
Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ sezono pradžioje darbus vykdys net 7 kelių ruožuose Vakarų Lietuvoje, turės darbo Vilniuje – prižiūrės ir remontuos gatves.
Bendrovės generalinio direktoriaus Kęstučio Vanago teigimu, „YIT Lietuva“ darys kapitalinį remontą bei įrengs pėsčiųjų ir dviračių taką kelyje Šiauliai–Palanga, ruože nuo 137,09 iki 141,79 km. Taip pat 5 km kelio Kaunas–Jurbarkas–Klaipėda (222–227 km) ruože. Bendrovė remontuos ir šio kelio ruožą nuo 191,68 iki 195,4 km.
Sutvarkys beveik 30 km kelio Smiltynė–Nida
Pačioje sezono pradžioje darbai įsibėgės ir Kuršių nerijoje, čia bendrovė „YIT Lietuva“ rekonstruos kelią ir įrengs taką ruožuose nuo 0 iki 2,12 km, nuo 16,52 iki 31,36 km, nuo 31,36 iki 33,9 km, taip pat atliks paprastojo kelio remonto darbus kelio ruože nuo 8,95 iki 18,93 km. Įgyvendindama Kuršių nerijos dviračių ir pėsčiųjų tako rekonstrukciją, bendrovė pavasarį imsis darbų dviejuose paskutiniuose ruožuose.
„YIT Lietuva“ taip pat yra pasirašiusi dvi sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe, pagal kurias bendrovei patikėti šiaurinės bei pietinės sostinės dalies gatvių remonto ir priežiūros darbai. Jie miesto gatvėse jau pradėti.
Prasidės ilgai laukta Nemenčinės plento prie Vilniaus rekonstrukcija
Prancūzų kapitalo įmonės AB „Eurovia Lietuva“ generalinis direktorius Artūras Prichodka teigė, kad bendrovė 2024 m. sezoną pradeda surinkusi nemažą užsakymų portfelį.
Vienas didesnių projektų, kurį bendrovė pradės jau netrukus, yra Nemenčinės plento nuo Kairėnų g. iki Vilniaus miesto ribos rekonstravimas. „Šis projektas itin svarbus vilniečių ir miesto svečių susisiekimui Vilniaus kryptimi pagerinti“, – teigė A. Prichodka.
Pasak AB „Eurovia Lietuva“ Rytų regiono direktorius Martyno Miežutavičiaus, projekto apimtis – 5,7 km ilgio ruožas, kuris bus rekonstruotas iš dviejų į keturias eismo juostas. „Čia bus atliekami žemės bei paruošiamieji darbai, vandens pralaidų, kelio pagrindų įrengimas, asfaltavimo darbai. Rekonstruojamame ruože bus įrengta žiedinė sankryža ties Balžio gatve ir 6 reguliuojamos sankryžos, pėsčiųjų ir dviračių takai, atnaujintos autobusų stotelės, atliekami gatvės apšvietimo darbai, įrengtos triukšmą slopinančios sienelės. Numatyta, kad projektas turi būti pabaigtas per 15 mėnesių“, – pasakojo M. Miežutavičius.
„Eurovia Lietuva“ vadovas teigė, kad jų bendrovei metų pradžia yra sėkminga: „Turėdami užsakymus jau prieš sezono pradžią, galime efektyviau planuoti savo išteklius: techniką, sklandų medžiagų tiekimą ir suburti reikiamų kompetencijų specialistus.“
Vadovas taip pat vardijo, kad bendrovė metų pradžioje pasirašė sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe dėl centrinės miesto dalies gatvių ir kiemų remonto ir priežiūros. Bendrovės technika sezono pradžioje išjudės ir į kelią Vievis–Aukštadvaris, kuriame bus atliekami rekonstrukcijos darbai, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių takus. Vėliau bendrovės laukia gatvių rekonstrukcijos darbai Fabriko ir Geležinkelio gatvėse Lentvaryje.
Strateginiuose objektuose darbai nestojo ir žiemą
Kelių tiesimo įmonės „Fegda“ generalinis direktorius Jonas Jablonskis, paklaustas apie darbus po technologinės pertraukos žiemą, teigė, kad bendrovės komanda intensyviai dirbo visą žiemą ir sezoninės pertraukos neturėjo. „Įgyvendinant strateginės reikšmės projektus „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“, tiek visi mūsų darbuotojai, tiek transportas jau dabar yra pačiame darbų įkarštyje – darbai be pertraukos vyko visą žiemą. Esame įsipareigoję visuomenei šiuos darbus atlikti kuo greičiau, todėl prisitaikome prie sudėtingų orų sąlygų ir darbų nestabdome“, – tvirtino vadovas.
Anot jo, 2024-ieji bendrovei bus tikrai intensyvūs metai, nes planuojami ir nauji susisiekimo infrastruktūros projektai, ir atnaujinamas transporto parkas, siekiant turėti pažangiausią statybų techniką sektoriuje. „Pavyzdžiui, vienas naujausių mūsų įmonės pirkinių – naujos kartos „Vogele Super 1900-5i“ vikšrinis asfalto klotuvas, pirmasis toks asfalto klotuvas Lietuvoje“, – atskleidė J. Jablonskis.
Technologinėmis naujovėmis pasidalijo ir bendrovės „Kauno tiltai“ vadovas A. Rusevičius. Anot jo, geodezijos darbuose bendrovė ėmė taikyti šiuo metu pažangiausią technologiją, leidžiančią itin tiksliai nustatyti ir palyginti projektinius duomenis su faktiniais statinio parametrais. Taip pat šįmet „Kauno tiltai“ planuoja naudoti pernai sėkmingai įdiegtą ir išbandytą asfaltbetonio gamybos technologiją, panaudodama putojantį bitumą. Tokia technologija, anot bendrovės vadovo, leidžia taikyti žemesnę asfalto gamybos temperatūrą ir taip sumažinti aplinkos taršą, taupyti energijos išteklius.