137 straipsnių
Keliai ir jų apsaugos zonos daug metų kelia susipriešinimą tarp kelius valdančių ir juose elektros linijas, įvairių komunikacijų (ryšių) kabelius, dujų tinklus ir kitokią inžineriją tiesti norinčių atstovų, skelbia asociacija „Lietuvos keliai“ pranešime spaudai.
Yra viena sritis Lietuvoje, dėl kurios kiekvienais metais darosi vis labiau gėda. Buvo laikotarpis, kada lietuviai didžiavosi savo gerai išvystyta kelių infrastruktūra. Kaimynų latvių kelius pašiepdavome, o pravažiuoti Lenkiją kiekvienam vairuotojui buvo didelis iššūkis. Viskas radikaliai pasikeitė,...
Ar dešiniųjų valdžios sprendimais kelių sektorius ir toliau bus stekenamas, o gal pagaliau galime turėti vilties, kad dar šiais metais Vyriausybė sugebės atsisukti į Lietuvos gyventojus per pastaruosius metus bene labiausiai kankinusią problemą – nugyventą kelių būklę?
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko sako, kad tinkamai nepasiruošus didesnių gabaritų ir gerokai sunkesnių vilkikų eismui, Lietuvos gali laukti didžiuliai finansiniai praradimai.
Nors viešojoje erdvėje dažnai kyla pasipiktinimo dėl galimo per mažo asfalto sluoksnio keliuose ir darbų ne pagal standartą, kelių tiesimo ekspertų teigimu, paplitę mitai nėra atitinkantys tiesos – esą dėl akylos kontrolės, reglamentų, didžiulių baudų, reputacinės žalos ir aštrios konkurencijos toki...
Šylantis oras primena apie netrukus prasidėsiantį kelių remonto ir tiesybos sezoną. Laikoma, kad žiemos laikotarpio technologinė pertrauka baigiasi kovo viduryje, tačiau šįmet šiltesni nei įprasta orai kelininkus prie darbų lauke sukvietė anksčiau, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Lietuvos „Kelių forume“ šįmet dalyvavę kelių sektoriaus ekspertai iš Latvijos ir Estijos dalijosi patirtimi, kaip Baltijos kaimynėms pavyko pasiekti kokybinį proveržį užtikrinant kelių kokybę savo šalyse, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko tvirtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymas turi būti keičiamas, jog nesikartotų tokia situacija, kokia šiuo metu yra dėl viaduko remonto darbų kelyje tarp Vilniaus ir Trakų. Pasak jo, jau metus viadukas stovi panašioje būsenoje, nes įstatymas įpare...
Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) dar kartą svarstė pasiūlymus 2024 m. valstybės biudžeto projektui. Visiems siūlymams, kuriems nebuvo pasiūlytas tinkamas finansavimo šaltinis, BFK nepritarė, tačiau numatė galimybę Vyriausybei apsvarstyti ir tuos pasiūlymus, kuriems komitetas nep...
Premjerei Ingridai Šimonytei šią savaitę užsiminus apie galimus papildomus 30 mln. eurų keliams iš vinječių, prezidento patarėjas Paulius Baltokas tvirtina, kad tokia suma yra neužtektina. Pasak jo, finansavimo didinimas yra būtinas, o dabartinės skiriamos lėšos keliams nepakankamos tam, kad būtų ga...
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad dėl siūlymų kitų metų valstybės biudžetui Vyriausybė galėtų svarstyti, jeigu būtų nurodoma, iš kur ateitų papildomos pajamos pasiūlymų finansavimui. Anot jos, kol kas nėra girdima apie galimas didesnes lėšas biudžete.
Seimo Ekonomikos komitetui vienbalsiai pritarus asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui kitų metų biudžete Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirti 217 mln. eurų didesnę sumą, susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtina, kad tai keistų situaciją iš esmės. Tačiau jis pažymėjo, kad sprendi...
Seimo Ekonomikos komitetas antradienį vienbalsiai pritarė asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui kitų metų biudžete numatyti 217 mln. eurų didesnę sumą Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) negu dabartiniame projekte. Tokiu atveju, vietoje planuotų 543 mln. eurų, KPPP 2024 m. būtų skirti 860...
Kryžkelė asocijuojasi su pasirinkimu. Kryžkelėje galima sutikti žmonių, kurie parodys kelią arba paklaidins. Šiandien Lietuvos keliai yra kryžkelėje, nes reikia apsispręsti: ar mes investuosime ir išlaikysime patrauklų tinklą, ar jį naikinsime toliau. Finansavimo trūkumas lemia, kad šiandien grįždam...
Susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtina, kad tam, jog kitais metais būtų galima įgyvendinti strateginius projektus, Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetui reikia papildomų 150 mln. eurų.
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad didesnis kelių finansavimas reikštų „skylių“ atidengimą kitose valstybei svarbiose srityse. Pasak jos, tokių asociacijų kaip „Lietuvos keliai“ vadovai prašydami didesnio finansavimo, nepasiūlo papildomų pajamų, kuriomis tvariai būtų galima finansuoti kelių inf...
Šiuo metu Lietuvos kelių būklė yra prasta ir Vyriausybei reikia pritraukti lėšas šiam sektoriui, kad situacija gerėtų ir nenukentėtų šalies prioritetai, akcentuoja ekspertai.
Automobiliu į Angliją nuvažiavęs ir atgal grįžęs klaipėdietis Dominykas apibendrinęs kelionėje patirtus įspūdžius konstatavo, kad kitose šalyse ir keliai geresni, ir maistas pigesnis, ir viešbučiai ne tokie brangūs.
Atsižvelgiant į šalies kelių tinklo būklę, planuojant 2024 m. valstybės biudžetą, Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) reikia numatyti ne mažesnį kaip 750 mln. eurų finansavimą, siūlo asociacija „Lietuvos keliai“.
Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, nuo šių metų pradžios draudimo bendrovės dėl defektų keliuose jau registravo apie 1,5 tūkst. duobių sukeltų žalų atvejų ir klientams atlygino arba yra rezervavusios žaloms, kurių reguliavimo procesas tebevyksta, atlyginti apie 1 mln. eurų. Vertindamos žalų s...
