Susisiekimo ministerija jau yra parengusi ir derinimui pateikusi Vyriausybės nutarimo projektą, kurį patvirtinus būtų pradėtos aplinkkeliui reikalingų teritorijų planavimo procedūros.
Komentare „Vakarų ekspresui“ ministerija teigė, kad nutarimą tvirtinimui tikimasi pateikti balandį.
„Nutarimą dėl šio aplinkkelio susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano planuojama teikti tvirtinti Vyriausybei balandžio mėnesį“, – nurodė ministerija.
Infrastruktūros vystymo planas numatys, kur ir kaip bus tiesiamas naujas 6,8 kilometrų ilgio aplinkkelis, kuris sujungs Klaipėdos gatvių tinklą ir uosto teritoriją su keliu, vedančiu į Šilutę.
Taip didelė dalis transporto, gabenančio uosto krovinius, iš miesto būtų nukreipta aplinkiniu keliu.
„Siekiant sumažinti tiek esamų, tiek ateityje planuojamų krovininio transporto srautų per pietinę Klaipėdos miesto dalį neigiamą poveikį – spūstis, taršą, triukšmą ir kt. – numatyta galimybė įrengti pietinį aplinkkelį“, – skelbiama projekte.
Aplinkkelio statyba yra įtraukta į Klaipėdos uosto bendrąjį planą, pagal kurį didžiausias krovininio transporto eismas šiuo metu koncentruojasi centrinėje ir pietinėje miesto dalyse, o ateityje jis dar gali smarkiai didėti dėl planuojamos pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtros bei rezervinės teritorijos panaudojimo krovai ar kitai veiklai.
Pagal planą, pietinis aplinkkelis (raudona punktyrinė linija) nusidriektų nuo Taikos prospekto ir Kairių gatvės iki kelio tarp Klaipėdos ir Šilutės.
Statyti aplinkkelį nutarta dar 2007 metais, jis numatytas Klaipėdos ir Klaipėdos rajono savivaldybių bendruosiuose planuose, jo poreikis įtvirtintas ir uosto plane.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas „Vakarų ekspresui“ teigė, kad šiuo metu jaučiamas proveržis dėl aplinkkelio klausimo.
„Esame pietinio Klaipėdos aplinkkelio iniciatoriai. Jaučiame susisiekimo ministro palaikymą ir ministerijos dėka proveržį šiuo klausimu. Mums atrodo, kad pietinio aplinkkelio tikrai reikia, jį siejame su dviem projektais – pietinės dalies išvystymu, kuriam privažiuojamųjų kelių gyvybiškai reikės, ir su specialiuoju planu išvystyti Kalnupės ir Senosios Smiltelės gatves“, – kalbėjo A. Latakas.
2009-aisiais parengtoje galimybių studijoje konstatuojama, kad pietinė jungtis būtų reikalinga ne tik Klaipėdos uosto reikmėms, bet kartu būtų sukurtas išbaigtas miesto gatvių tinklas, sumažintas jo apkrovimas, sumažėtų uosto generuojamo transporto srauto neigiamas poveikis gyventojams.
Susisiekimo ministerija teigia, kad pietinis Klaipėdos aplinkkelis yra laikomas ypatingos valstybinės svarbos projektu, nes jis patenka į Rytų-Vakarų transporto koridoriaus ruožų sąrašą, be to, turėtų didelę įtaką karinio mobilumo kontekste.
Pietinio aplinkkelio statyboms turėtų būti naudojamos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, teigiama Vyriausybės nutarimo projekte.