Savo istorija socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijusi moteris neslėpė, kad labiausiai šokiravo tai, jog tokios vagystės kartojasi, o kelio užkirsti tam, rodos, nesirengiama.
„Atostogos buvo tik prasidėjusios, gal kokia ketvirta diena ėjo, kai sulaukėme skambučio iš „Unipark“, kurie pasakė, kad mūsų mašina buvo apvogta. Jie mums atsiuntė ir nuotraukas“, – DELFI pasakojo I.V.
Automobilį šeima buvo palikusi būtent „Unipark“ valdomoje ir greta Kauno oro uosto esančioje aikštelėje. I.V. neslėpė, kad jos vyras gana dažnai skrenda į komandiruotes ir „Unipark“ aikštelėse palieka automobilį. Po šio įvykio, sakė moteris, paaiškėjo, kad, paliekant automobilį šios bendrovės valdomose aikštelėse, mokama ne už automobilio saugojimą, o tiesiog už jo stovėjimą.
„Kamerų aikštelėse nėra. Tik įvažiavimo ir išvažiavimo, nuskaitančios valstybinius numerius ir padedančios administruoti mokėjimus. Panašu, kad tokia sistema puiki terpė vagims, nes, kaip paaiškėjo, mūsų atvejis – ne vienintelis“, – pastebėjo moteris.
Patirta žala – milžiniška. Vagys išlupo rūko ir priekinius žibintus, išdaužę šoninį langą suniokojo saloną – iš centrinės konsolės plėšte išplėšė prietaisų skydelį, išlupo ant priekinio stiklo esantį daviklių bloką. Dingo ir dalis asmeninių daiktų, neslėpė moteris.
„Audi“ savininkai kreipėsi į policijos pareigūnus ir, neslėpė DELFI pašnekovė, teko pasistengti įkalbinėjant šiuos atkeliauti į eismo įvykio vietą.
„Mums reikėjo fiksuoti įvykį ir aktą pateikti draudimo bendrovei, tačiau policijos pareigūnai nenorėjo atvykti, mat automobilio savininko, mano vyro, nebuvo. O kiek vėliau mane šokiravo pasakymas, kad dažniausiai tokie įvykiai lieka neišspręstais, o vagys – nepagauti. Juk žinant, kas ir kaip vyksta, būtų galima tiesiog palaukti, surengti pasalą“, – stebėjosi pašnekovė.
Norėjo „nurašyti“
Dalių vagys taip nuniokojo apynaujį „Audi Q7“, kad draudimo bendrovė, pamačiusi ir įvertinusi nuostolius, buvo nusprendusi automobilį tiesiog „nurašyti“, o nukentėjusiems išmokėti atitinkamą sumą pinigų.
Kaip skaičiavo I.V., po vagystės patirti nuostoliai siekė 40 tūkst. eurų. Šeimai pavyko išsaugoti pamėgtą automobilį susitarus su gamintojo atstovais, kurie darbams pritaikė nuolaidas, sutiko, kad kai kurie remonto darbai nebus atliekami, ir sąmatą sumažinus iki 35 tūkst. eurų.
„Dalinuosi šia istorija todėl, kad žmonės žinotų, jog palikę automobilį greta oro uosto moka ne už jo saugojimą, o tik stovėjimą. Ir turėtų mintyje, kad kartais turinti geresnį automobilį į oro uostą geriau vykti taksi arba kitais būdais“, – neslėpė pašnekovė.
Nesvarbu, ar aikštelė, ar gatvė
„Unipark“, kurios valdomoje aikštelėje greta Kauno oro uosto buvo įvykdytas nusikaltimas, į DELFI klausimus atsakė lakoniškai. Anot Karolinos Slatkevičiūtės, „Unipark“ rinkodaros specialistės, nusikaltimai vyksta nepriklausomai nuo to, ar stovėjimo vieta mokama, ar ne, ar automobilis paliktas aikštelėje, ar tiesiog gatvėje.
„Oro uosto stovėjimo vietoje įvykdytas nusikaltimas nesiskiria nuo bet kurioje kitoje vietoje įvykdyto piktavalių nusikaltimo, – akcentavo bendrovės atstovė ir pastebėjo: – Mūsų stovėjimo aikštelėse tokie nutikimai atsitinka itin retai.“
K. Slatkevičiūtė pabrėžė, kad vairuotojams, statantiems transporto priemonę aikštelėje, bendrovė rekomenduoja nepalikti vertingų daiktų automobilyje, kurie galėtų atkreipti vagių ir piktavalių dėmesį.
Bendrovės atstovė pabrėžė, kad tais atvejais, kai kliento turtas sugadinamas įmonės įrangos ar darbuotojų, įmonė visuomet prisiima atsakomybę.
„Tačiau tais atvejais, kai padaromas nusikaltimas, kaip šiuo atveju – vagystė, žalą įstatymo numatyta tvarka privalo atlyginti nusikaltęs asmuo. Norime pabrėžti, kad įmonė teikia automobilių statymo paslaugas kaip, pavyzdžiui, ir miesto savivaldybių įmonės. Tad analogiškai, jeigu nusikaltimas nutiktų kurioje nors kitoje miesto vietoje, savivaldybė taip pat negalėtų prisiimti atsakomybės už padarytą žalą. Tai yra parkavimo vietos nuomos paslaugas teikiančio verslo pasaulinė praktika“, – kalbėjo K. Slatkevičiūtė.
Anot jos, nepaisant vyraujančios praktikos, įmonė stengiasi užtikrinti saugumą. Toks atvejis, kaip ši vagystė – pirmasis įmonės veiklos istorijoje.
„Nuolat investuojame į stovėjimo aikštelių saugumą: bendradarbiaujame su apsaugos paslaugas teikiančiomis bendrovėmis, kurios patruliuoja mūsų aikštelėse, diegiame stebėjimo kameras ir kitas naujoves, kurios leidžia teikti šią paslaugą. Ir toliau žadame bendradarbiauti su atsakingomis institucijomis, patruliuojančių apsaugos darbuotojų įmonėmis bei diegti aikštelių stebėjimo kameras taip suteikdami klientams dar daugiau saugumo“, – žadėjo „Unipark“ atstovė.
Skirtingi aikštelių tipai
Marius Zelenius, valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“, valdančios šalies oro uostus, Komunikacijos vadovas DELFI pabrėžė, kad aplink oro uostus yra skirtingų tipų aikštelės: vienos valdomos privačių bendrovių ir įrengtos privačioje žemėje, kitos – esančios oro uostų teritorijose ir priklausančios „Lietuvos oro uostams“.
„Kauno ir Palangos oro uostams priklausančias aikšteles administruoja mūsų bendrovė, Vilniuje dėl šešių aikštelių valdymo turime sutartį su „Unipark“. Visgi aikštelė Kaune, kurioje įvyko incidentas, yra privačioje žemėje už Kauno oro uosto ribų, ir dėl šios aikštelės sutarties su „Unipark“ neturime, tad veiklai ar paslaugų kokybei įtakos turėti negalime“, – kalbėjo M. Zelenius.
Jis pasakojo, kad „Lietuvos oro uostams“ priklausančiose aikštelėse yra įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos, juose nuolatos lankosi ir situaciją prižiūri bendrovės darbuotojai.
„Dėl Vilniuje valdomų aikštelių bendrovei „Unipark“ esame numatę daug kokybinių paslaugų teikimo reikalavimų, įskaitant kiekvienos iš aikštelių įvažiavimų, išvažiavimų ir bendrų parkavimo zonų vaizdo stebėjimą, jo įrašymą ir archyvavimą mažiausiai 2 savaites, – akcentavo pašnekovas. – Tokie atvejai, kaip šis, kai būna pavagiamos keleivių automobiliai detalės, ar kitaip chuliganiškai apgadinamos transporto priemonės – yra pavieniai.“
Tačiau M. Zelenius pabrėžė, kad nuo panašių incidentų vairuotojai nėra apsaugoti niekur, tad vykstantiems į oro uostus jis rekomendavo rinktis ne tokias nuošalias, arčiau keleivių terminalų esančias aikšteles, kuriose įrengtos stebėjo sistemos, yra geras apšvietimas.
Didesnė problema miegamieji rajonai
Julija Samorokovskaja, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja akcentavo, kad ilgalaikio automobilių stovėjimo aikštelėse, esančiose prie Vilniaus oro uosto, vagysčių skaičiaus augimo nepastebėta.
„Tiriami pavieniai atvejai, dažniausiai – dėl pavogtų šoninių galinio vaizdo veidrodėlių. Buvo pastebėti ir plačiai žiniasklaidos nušviesti keli retai pasitaikę stambesnio masto vagysčių atvejai (pavyzdžiui, kai buvo nuniokotas užsienio valstybės piliečiui priklausantis brangiai kainuojantis automobilis). Kur kas didesnė problema yra tokio pobūdžio vagystės mieste prie gyvenamųjų namų esančiose ir požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse: čia žymiai dažniau vagiami automobilių veidrodėliai, multimedijos sistemos, vairai, oro saugos pagalvės“, – akcentavo specialistė.
Ji pabrėžė, kad policijos darbui labiausiai padeda įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos. Anot žinovės, net tada, kai neįmanoma pamatyti nusikaltėlių veidų, matoma jų apranga, atvykimo ir pasišalinimo maršrutai, transporto priemonėmis, su kuriomis jie atvyko, ir pan.
„Norint didesnio saugumo, automobilius reikėtų palikti gerai apšviestose vietose, šalia vaizdo stebėjimo kamerų. Siūlytina ir neapsiriboti gamykline signalizacija, o įsirengti papildomą“, – akcentavo J. Samorokovskaja.