Didelis kietųjų dalelių kiekis – signalas
Nustatyti, kokių teršalų automobilis išmeta į aplinką, nėra paprasta. Galima pamanyti, kad visus atsakymus galima sužinoti techninės apžiūros metu, tačiau iš tiesų taip nėra. Lietuvos techninės apžiūros (TA) įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas akcentuoja, kad techninės apžiūros metu yra vertinama automobilio variklio bei pagalbinių sistemų būklė, o ne nustatomas taršos lygis. Tiesa, techninė patikra gali parodyti dyzelinių variklių išmetamų kietųjų dalelių kiekį.
„Techninės apžiūros metu vertinamas absorbcijos koeficientas – t. y. kietųjų dalelių, kurios sugeria šviesą, kiekis. Tai nustatoma atliekant dūmingumo testą, kai prie išmetimo vamzdžio prijungiamas prietaisas, turintis matavimo kolbą, kurios viename gale yra šviesos šaltinis, o kitame – specialus imtuvas. Į kolbą patekus išmetamosioms dujoms išmatuojama, kiek šviesos yra išspinduliuojama ir kiek jos prasiskverbia“, – pasakoja R. Gabartas.
Jis priduria, kad jei kietųjų dalelių kiekis yra pernelyg didelis, galima daryti išvadą, kad variklis yra techniškai netvarkingas ir labiau teršia aplinką. Tačiau jei šis atitinka normą, galima traktuoti, kad automobilio variklis veikia tvarkingai ir nedaro reikšmingos žalos aplinkai.
„Vis dėlto dūmingumo testo metu nėra tikrinama, kokių kenksmingų medžiagų automobilis išmeta į aplinką. Tokius duomenis galima gauti tik atliekant laboratorinius tyrimus. Ši procedūra ir brangi, ir labai ilga“, – sako asociacijos „Transeksta“ atstovas.
Per pastarąjį dešimtmetį reikalavimai vidaus degimo variklių išmetamiems teršalams pasikeitė drastiškai. Pavyzdžiui, jei automobilio gamybos metai yra senesni nei 2008 m., atmosferiniams dyzeliams absorbcijos koeficientas turi būti 2,5 , o turbininiams varikliams – 3. Jei automobilio metai naujesni, šis rodiklis keičiasi – automobilių, kurių pagaminimo metai yra 2015 ir naujesni, privalo atitikti 0,7 koeficientą.
Taršos sistemos – privalo būti ir veikti
Sudėtinga lyginti automobilius ir kategorizuoti, kurie jų yra daugiau, o kurie mažiau taršūs. Tačiau „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas sako, kad daugelis klaidingai įsivaizduoja, jog naudoti automobiliai lygu taršūs automobiliai.
„Tiek naujuose, tiek naudotuose automobiliuose yra montuojamos įvairios sistemos, kurių pagrindinis tikslas užtikrinti, kad automobiliai į aplinką išmestų kuo mažiau teršalų. Už šio aspekto išpildymą yra atsakinga „AdBlue“ sistema, DPF filtras ir katalizatorius“, – vardija P. Valiukėnas.
Automobilių specialistas priduria, kad prieš perkant automobilį pravartu išsiaiškinti, koks yra jo išmetamų teršalų lygis (EURO standartas).
„Vyriausybei patvirtinus naują Nacionalinį oro taršos mažinimo planą ir jame numatytą priemonę „Transporto priemonių registracijos mokesčiu riboti EURO 4 ir žemesnių emisijos klasių transporto priemonių registravimą“, planuojantiems pirkti naudotą automobilį būtina išsiaiškinti, koks yra jo EURO standartas. Transporto priemonių, kurių registracijos liudijimai išduoti po 2017 m. spalio 20 d., EURO standartas nurodytas transporto priemonės registracijos liudijimo V.9 eilutėje“, – P. Valiukėnas primena, kur rasti šią informaciją.
Jis priduria, taršos mažinimo sistemų tvarkymas yra ganėtinai brangus, tad prieš perkant automobilį patariama atidžiai jas patikrinti – patikimiausia tai daryti pas specialistus.
„Automobilių perpardavinėtojai kartais gali ir neatskleisti pirkėjui, kad automobilio taršumo rodmenys neatspindi tiesos. Tad svarbu įsitikinti, kad „AdBlue“ sistemas, DPF filtras ir katalizatorius veikia tinkamai ir rodo realybę atitinkančius duomenis“, – pabrėžia P. Valiukėnas, pažymėdamas, kad sertifikuoti automobilių pardavėjai, prieš parduodant automobilį, šį nuodugniai patikrina ir pirkėjui dokumentaliai užtikrina, kad jo stovis atitinka numatytus standartus.
Automobilių ekspertas papildo, kad pataisos numato, jog dėl neveikiančių ar neutralizuotų išmetamųjų dujų sistemų, gyventojams gali tekti pakloti nuo 100 iki 300 Eur, tuo tarpu baudos įmonių vadovams gali siekti nuo 300 iki 500 Eur.