„TomTom“ tyrimo išvada: „Vilniečiai spūstyse per metus sugaišta daugiau laiko nei Londono ar Paryžiaus vairuotojai“.
Į tai sureagavo Vilniaus savivaldybės susisiekimo paslaugų įmonės „Judu“ Eismo valdymo centro vadovas Aleksej Apanovič. Anot jo, tyrimas realios situacijos neatspindi ir yra savitas duomenų interpretavimas.
Ar Vilniaus spūstys tikrai tokios didelės – kokia realybė?
2024 m. fiksuojamų spūsčių trukmė palyginus su 2023 m. rytinio piko metu sumažėjo 3,4 prcoc., tačiau vakarinio piko metu padidėjo 7,3 proc. Pastebime, kad vakarinio piko valandomis atliekama daugiau kelionių – jei ryte vykstame tiesiai į darbą, tai po darbo dar keliaujame mieste.
Pastebime, kad vakarinio piko metu vairuotojai automobiliuose praleidžia daugiausiai laiko. Remiantis 2024 m. duomenimis, vidutinė spūsčių trukmė rytinio piko metu siekė apie 75 minutes, dienos metu – 79 minutes, o vakarinio piko metu – net 107 minutes.
Kokia yra tikroji situacija Vilniuje, palyginti su Londonu ar kitais miestais?
Svarbu pažymėti, kad kiekvieno miesto susisiekimo sistema yra unikali – ji turi savo istoriją ir remiasi miesto planavimo principais. Skirtingi miestai paprastai turi nevienodas viešojo transporto sistemas, eismo infrastruktūrą ir greičio ribojimus. Pavyzdžiui, Vilniaus negalima tiesiogiai lyginti su Londonu, nes jų infrastruktūra labai skiriasi, taip pat užtikrinami skirtingi keliavimo būdai. Londone ir Paryžiuje patekimas automobiliu į miesto centrą yra ribojamas mokesčiais ar Mažos taršos zonomis, taigi natūraliai šių miestų centruose automobilių srautas išskirtinis.
„TomTom“ savo tinklalapyje pateikia tyrimo metodiką, kurioje aprašoma, kaip formuluojamos išvados. Skaičiavimai atliekami 10 km atstumui, o rezultatai yra suskirstyti į dvi zonas: centrinę miesto dalį ir viso miesto teritoriją. Tai reiškia, kad straipsnyje pateiktos išvados grindžiamos miesto centro statistika, o Vilniaus miesto centras tyrime vertinamas taip, tarsi jo ilgis būtų 10 km.
Svarbu pažymėti, kad 5 km spinduliu nuo Vilniaus centro yra apimamos visos tankiausiai urbanizuotos miesto teritorijos. Dėl šios priežasties „TomTom“ pateikti duomenys yra apibendrinti ir išvestiniai, todėl jie nebūtinai tiksliai atspindi viso Vilniaus miesto susisiekimo sistemos realią situaciją.
Kaip reguliuojami šviesoforai Vilniaus mieste?
Vilniuje veikia automatizuota eismo valdymo sistema. Automatizuota šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistema reaguodama į staigius pokyčius gatvėse parenka tinkamiausias šviesoforų reguliavimo ir valdymo programas atskiroms sankryžoms bei „žaliesiems“ koridoriams. Šios sistemos tikslas yra užtikrinti ne tik eismo srautų pralaidumą, nuolat maksimaliai optimizuojant eismą, bet ir mažinti spūsčių trukmę. Taip pat sistemos prioritetas – visų eismo dalyvių saugumas.
Spūstims didžiausią įtaką gali padaryti vairuotojai, kurie pakeitę kelionės įpročius, gali pakeisti ir situaciją sostinės gatvėse.
Labai svarbus ir pačių vairuotojų elgesys. Papildomos spūstys formuojasi, kai vairuotojai blokuoja sankryžas, blaškosi tarp eismo juostų ar užsiima pašaliniais veiksmais, pavyzdžiui, naudojasi mobiliuoju telefonu. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui ir visiems vairuotojams laiku pajudėjus, sankryžų pralaidumas galėtų padidėti iki 35 proc. Koncentracijos trūkumas dažnai lemia ir eismo įvykius, o tai sklandų judėjimą miesto gatvėse trikdo dar labiau.